Magnis yra labai svarbi maistinė medžiaga, kurios reikia kasdien gauti pakankamą kiekį su maistu. Organizme jo gausiausiai yra kauluose ir dantyse, kur jis sudaro apie 55-60 % viso magnio kiekio. Likęs kiekis daugiausia pasiskirsto raumenyse. Su maistu gaunamas magnis daugiausia pasisavinamas plonojoje žarnoje, iš dalies – ir storojoje žarnoje. Jo trūksta gana dažnai, o kartu ir pavojinga sveikatai – jis aktyvina daugiau kaip 300 fermentų, todėl dalyvauja daugumoje biocheminių transformacijų, kasdien vykstančių mūsų organizme.

Verta žinoti, kad su maistu gaunamą magnį organizmas gali panaudoti 30-60 %. Jo biologinis prieinamumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Baltymai ir laktozė, vadinamasis pieno cukrus, didinamagnio įsisavinimą. Tačiau per didelis riebalų, maistinių skaidulų, taninų (jų yra arbatose), fitatų (jų yra grūdų produktuose ir ankštinėse kultūrose) ir oksalatų (jų šaltiniai yra rūgštynės, rabarbarai ir kakava) kiekis gali sumažinti jų pasisavinimą plonojoje žarnoje.

Žinoma, nebūtina visiškai atsisakyti produktų, kuriuose yra magnio įsisavinimą ribojančių medžiagų, tačiau verta prisiminti, pavyzdžiui, apie kruopštų ankštinių daržovių mirkymą ir pakankamai ilgą virimą, dėl kurių sumažėja jose esančių fitatų kiekis. Taip pat svarbu pažymėti, kad magnio įsisavinimą gali mažinti kitas komponentas, t. y. kalcis. Todėl, jei reikia vartoti abiejų šių komponentų, reikia stengtis juos vartoti ne vienu metu, o kelių valandų intervalais.

Tyrimai rodo, kad magnio trūkumas yra dažnas reiškinys, o daugelis žmonių nevartoja magnio tiek, kiek rekomenduojama. Dažniausia magnio trūkumo priežastis – netinkama, monotoniška mityba, kurios pagrindą sudaro labai perdirbti maisto produktai. Magnio trūkumą taip pat gali sukelti:

Dažniausi simptomai, rodantys galimą magnio trūkumą, yra akių vokų trūkčiojimas ir skausmingi blauzdų mėšlungiai. Taip pat gali atsirasti dėmesio koncentracijos, užmigimo, nuovargio, migrenos ir pykinimo problemų.

Per didelis magnio kiekis pasitaiko palyginti retai. Įprastine mityba labai sunku pasiekti per didelį kiekį. Netinkamas papildymas per didelėmis dozėmis ir inkstų ligos dažniausiai lemia magnio perteklių. Tai dažniausiai pasireiškia viduriavimu ir virškinimo trakto sutrikimais. Kraštutiniais atvejais gali sustotinet širdis.

Geriausi magnio šaltiniai yra pilno grūdo grūdai, avižiniai dribsniai ir sėlenos, moliūgų sėklos, kakava, riešutai, migdolai, grikių kruopos ir ankštiniai augalai. Užtikrinkite, kad jie kuo dažniau būtų jūsų racione. Taip pat venkite gerti stiprią kavą ir arbatą, nes jos gali sumažinti mineralų, įskaitant magnį, įsisavinimą. Ribokite labai perdirbtus maisto produktus, cukrų ir saldumynus.

Magnio papildų rekomenduojama vartoti žmonėms, kuriems šio komponento trūksta, kai kuriems sportininkams intensyvių treniruočių metu. Lėtinis stresas, užmigimo, koncentracijos ir atminties problemos taip pat yra papildų vartojimo požymiai. Nėščios moterys taip patturėtų apsvarstyti galimybę vartoti papildus, ypač jei jas kamuoja blauzdų mėšlungis, tačiau prieš tai visada reikėtų pasitarti su gydytoju.

Rinkoje yra daugybė magnio preparatų, todėl kartais gali būti sunku išsirinkti tinkamiausią. Geriausia vadovautis tuo, ar preparatas turi vaisto, ar papildo statusą ir kokia magnio forma jis yra. Paprastai, jei galite rinktis preparatą, registruotą kaip nereceptinį vaistą, geriausia rinktis šį preparatą, nes, norint jį išleisti į apyvartą, reikėjo atitikti daugybę labai išsamių ir ribojančių reikalavimų.

Tai suteikia garantiją, kad jis bus saugus. Reikalavimai maisto papildams yra daug silpnesni, tačiau tai nereiškia, kad jie visi yra nekokybiški – verta atidžiai patikrinti gamintoją ir jo turimus sertifikatus, kad būtume tikri, jog tai, ką perkame, iš tikrųjų bus mums naudinga.

Vaistų ir maisto papildų sudėtyje esantis magnis yra įvairių formų preparatų. Štai dažniausiai pasitaikančios:

Kaip matote, kiekviena forma šiek tiek skiriasi ir skirtingai veikia organizmą, todėl svarbu nesirinkti pirmojo geresnio preparato, o pagalvoti, kas mums rūpi ir kas konkrečioje situacijoje bus geriausia .

Šaltiniai: