Stresas yra beveik visų žmonių gyvenime. kiekvieno asmens. Tai pasireiškia tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Jis pasireiškia tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, nedideliais kiekiais, suteikdamas mums postūmį ir padėdamas susitelkti bei motyvuoti. ir suteikia mums daugiau dėmesio ir motyvacijos. Tačiauteigiamas streso poveikis yra nedidelis, ir kai mes per ilgai veikiamas, o kai jis yra per stiprus, kenčia mūsų sveikata. kenčia mūsų sveikata. Kodėl mums reikia streso, kokie yra lėtinio streso simptomai? ir kaip su tuo kovoti?

Stresas yra ne kas kita, kaip mūsų organizmo reakcija į organizmą į išorinius dirgiklius, reikalaujančius, kad mes stipriai ir greitai prisitaikyti prie esamų sąlygų. Streso hormonų vaidmuo yra ne pašalinti kūną, bet priešingai, motyvuoti jį į veiksmų, kad galėtų susidoroti su nemalonia situacija.

Streso hormonai yra:

Stresą sukeliantys veiksniai yra anksčiau minėti dirgiklius ar įvykius, dėl kurių padidėja streso hormonų kiekis. Jie gali skiriasi jų stiprumas. Silpniausia iš jų yra mūsų įprastas, kasdienes problemas, kurios neturi didelės reikšmės mūsų gyvenime, bet kadangi jie pasitaiko pakankamai dažnai, jie gali tapti tikru trukdžiu. bet kadangi jie pasitaiko gana dažnai, jie gali būti tikras trukdis. Pagrindiniai stresą sukeliantys veiksniai yra susiję su siejami su tam tikrais gyvenimo pokyčiais, pvz., darbo pakeitimu, gimimu. kūdikis, santuoka ar persikraustymas. Blogiausi yra vadinamieji katastrofiniai streso veiksniai, kurie veikia žmogaus organizmas, dažnai apimantis dideles žmonių grupes. žmonių (karas, teroristų išpuoliai, stichinės nelaimės). Didelį stresą taip pat sukelia staigi artimo šeimos nario mirtis. ar kiti dramatiški įvykiai, sukeliantys trikdžius psichologinė zona (potrauminio streso sutrikimas).

Žinoma, stresoriai ne visada turi turi neigiamų pasekmių. Taip pat yra teigiamas stresas, susijęs su su tam tikru jauduliu ir lūkesčiais (atostogos, pasimatymas, kelionė). Tai stresą sukeliantys veiksniai, kurie gali paveikti žmogaus organizmą. pozityviau, suteikia energijos ir noro veikti.

Darbo vietos keitimas priskiriamas prie Nors darbo keitimas priskiriamas prie sunkių stresorių, buvimas ir darbas Tačiau vien buvimas darbe ir darbas gali būti įprastas streso šaltinis, nes į darbą einame beveik kiekvieną dieną. Tačiau buvimas darbe ir jo atlikimas gali būti dažnas stresorius, nes į darbą einame beveik kasdien. Tyrimai rodo, kad darbas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių tyrimai rodo, kad darbas yra vienas dažniausių stresą keliančių veiksnių, kuris dažnai tampa chronišku. lėtinis. Daugeliu atvejų tai taip pat sukelia oksidacinį stresą. oksidacinis stresas.

Šie simptomai dažnai ignoruojami arba painiojama su įvairiomis infekcijomis. Tačiau šiame etape kiekvienas vis dar gali padėti sau arba su nedidele pagalba iš specialistas. Problema iškyla, kai stresas tampa chroniškas, nes tai sukelia rimtesnių funkcinių sutrikimų.

Lėtinio stresosimptomai

Vienas iš labiausiai pastebimų neigiamų ilgalaikio streso padarinių – labai susilpnėjęs imunitetas. Dėl dažno streso poveikio mūsų imuninė sistema nustoja tinkamai veikti, todėl esame labiau linkę į įvairias infekcijas. Taip atsitinka dėl per didelio kortizolio kiekio, kuris mažina baltųjų kraujo kūnelių ir antikūnų gamybą.

Jis taip pat susijęs su padidėjusi vėžio rizika. Kai kurie mokslininkai teigia, kad lėtinis stresas didina galimybę susirgti moterų krūties vėžys.

Ilgalaikis stresas taip pat gali sustiprina autoimuninių ligų simptomus, pvz:

Ilgalaikė nepertraukiama gamyba kortizolio, organizmas tampa mažiau jautrus šiam hormonas. Dėl to kūnas elgiasi taip, tarsi nuolat pavojuje ir pradeda kovoti su savo audiniai.

Geriausias būdas mažinti streso poveikį, žinoma, yra vengti pernelyg didelio stresą sukeliantys veiksniai. Tačiau tai ne visada įmanoma. Galite padėti sau su specialiais metodais, kurie jus nuramins ir iš esmės, apsaugoti mus nuo neigiamo streso poveikio. Pažiūrėkime, kas mums gali padėti susidoroti su stresu.

Svarbu tinkamai maitintis. Tam tikrų maistinių medžiagų ir vitaminų trūkumas gali lemti gali prisidėti prie didesnio streso veiksnių suvokimo. Svetainėje jūsų mityboje turėtų būti maisto produktų, kuriuose gausu:

Taip pat verta atkreipti dėmesį į augalų ir žolelių, kurie, kaip įrodyta, mažina stresą, tai gali būti:

Jei pastebėjote pirmuosius streso požymius, patartina savo mitybą papildyti pakankama vitamino C doze, kad pagerėtų imuninės sistemos veikla.

Didinant atsparumąstresui vitaminas D taip pat labai svarbus atsparumui stresui didinti. Jo trūkumas trūkumas ypač pastebimas rudens ir žiemos laikotarpiu, o vėliau verta pagalvoti apie papildų vartojimą.

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina nuotaiką ir mažina stresą. Tai nebūtinai turi būti pratimai, kurie trunka ilgai, jau trumpas cardio, pvz., mokymas. Tabata turės įtakos mūsų nuotaikai. Kartu turime nepamiršti neleisti, kad persitreniravimas kūnas. Jėgos pratimai su hanteliais ar intensyvios aerobikos treniruotės yra geri, bet tik tol, kol mūsų kūnas gali gerai funkcionuoti. Jei persistengsime, gali padidėti streso lygis.

Tarp atsipalaidavimo technikų rasite daug įvairių galimybių. Tai gali būti muzikos terapija, atsipalaidavimo pratimai, pavyzdžiui, joga arba pilates ir įvairios specialios kvėpavimo technikos. Kai kurie rekomenduoja kasdienę meditaciją ir atpalaiduojamuosius masažus.

Bet kurioje vaistinėje parduodamos vaistažolių kapsulės yra sudarytos iš raminamųjų žolelių, kurios padeda nuraminti organizmą, sumažinti širdies plakimą ir padeda greičiau užmigti. Paprastai jų sudėtyje yra: ramunėlių, melisų, žaliosios arbatos ekstrakto, apynių ekstrakto, magnio ir B grupės vitaminų, ypač vitamino B6 ir vitamino B12.

Jei tai, kas išdėstyta pirmiau, nepadeda nepadeda, galbūt verta paprašyti kieno nors pagalbos. Tiesiog kalbėtis su kuo nors pokalbis su mylimu žmogumi dažnai padeda, bet jei ir tai nepadeda. Tačiau jei ir tai nepadeda, verta kreiptis į specialistą, kuris gali kuris galės rekomenduoti specialų gydymą.