Prieskoniai, turintys gydomųjų savybių – kokių verta turėti savo virtuvėje?
Kasdien ruošiant maistą reikia naudoti daugybę maisto produktų, kad galiausiai gautumėte skanų ir maistingą patiekalą. Ruošiant maistą verta rūpintis ne tik jo skoniu, bet ir kaloringumu bei nauda sveikatai. Tai galima padaryti naudojant tinkamus prieskonius, net ir egzotiškus, kurių daugelis turi vertingų gydomųjų savybių.
Contents
- 1 Kas yra vaistažolių medicina arba fitoterapija?
- 2 Kokie yra vaistažolių ir kitų augalų naudojimo vaistams privalumai?
- 3 Virtuvės prieskoniai – koks yra pagrindinis jų skirstymas?
- 4 Ar yra kokių nors sveikatos kontraindikacijų naudojant prieskonius?
- 5 Kokių gydomųjų savybių turinčių prieskonių verta turėti savo virtuvėje?
- 6 Kokie dar prieskoniai turi sveikatą stiprinantį poveikį?
Kas yra vaistažolių medicina arba fitoterapija?
Valgant gerai paruoštą, subalansuotą maistą ne tik lengviau išlaikyti tinkamą kūno svorį ir kovoti su antsvoriu bei nutukimu. Kartu tai, ką valgome, turi didžiulę įtaką mūsų bendrai sveikatai, praktiškai visų sistemų ir vidaus organų veiklai. Be pagrindinių sudedamųjų dalių pasirinkimo racione, tokį teigiamą poveikį gali suteikti ir prieskoniai, o jų vartojimas yra vaistažolininkystės, dar vadinamos fitoterapija, forma.
Žolininkystė yra alternatyviosios medicinos forma, žinoma ir praktikuojama visame pasaulyje jau tūkstančius metų, pagrįsta daugelio žolelių ir augalų gydomosiomis savybėmis. Ji atsirado senovės Kinijoje, taip pat išsivystė Indijoje, kur tapo svarbia senovės Indijos gydymo sistemos – ajurvedos – dalimi. Žinoma, ji paplito ir mūsų žemyne; vaistažoles naudojo jau senovės graikai ir romėnai, jos buvo naudojamos ir slavų kraštuose.
Fitoterapijoje visapusiškai išnaudojamos gamtos dovanos, augančios pievose, laukuose ir soduose. Vaistažolių, įskaitant prieskonius, naudojimas yra labai platus ir apima ne tik kulinariją, kur jos yra vertingas patiekalų priedas, bet ir maisto papildus bei kosmetiką, naudojamą kasdienei kūno priežiūrai. Kuriamos net mokyklos, kuriose suteikiamos specialios žinios, reikalingos tinkamamžinių, reikalingų norint pasirinkti tinkamas žoleles, išvengti tų, kurios gali būti kenksmingos, ir iš jų gaminti vaistinius preparatus.
Kokie yra vaistažolių ir kitų augalų naudojimo vaistams privalumai?
Vaistažolių medicinos privalumų negalima neįvertinti, ji tampa vis populiaresnė ir vis daugiau žmonių visame pasaulyje grįžta prie tradicinių savo sveikatos priežiūros metodų. Šios srities specialistai ypač pabrėžia tokius fitoterapijos privalumus:
- švelnesnis ir mažiau invazinis vaistažolių poveikis, palyginti su įprastais vaistais;
- mažas toksiškumo ir kenksmingų junginių kiekis preparatuose, žinoma, tinkamai atrinktuose;
- daugeliu atvejų praktiškai nėra šalutinio poveikio;
- didelis prieinamumas, daugelis augalų paprastai auga miškuose, pievose ar laukuose, juos taip pat galima auginti namų sode;
- naudojimo universalumas – tiek vidiniam vartojimui užpilų ar maisto papildų pavidalu, tiek išoriniam vartojimui ant odos dedamų kompresų, gelių ar tepalų pavidalu;
- nedidelė tiek pačių vaistažolių, tiek jų perdirbimo į sveikatinamuosius preparatus kaina.
Virtuvės prieskoniai – koks yra pagrindinis jų skirstymas?
Prieš išsamiai aprašydami kai kuriuos prieskonius, kurių, mūsų manymu, verta turėti virtuvėje, turėtume apžvelgti pagrindinį prieskonių skirstymą, kuris palengvins galimą pasirinkimą. Priklausomai nuo jų kilmės, jis yra toks:
- augaliniai prieskoniai, kaip rodo pavadinimas, gaunami iš prieskoninių augalų, daugiausia jų lapų, jiems priskiriami, pavyzdžiui, bazilikas, raudonėlis, mairūnas ir čiobrelis;
- daržovių prieskoniai, gaunami iš džiovintų ir vėliau sumaltų daržovių dalių, pavyzdžiui, petražolių, morkų ar česnakų;
- prieskoniai, gaminami iš džiovintų, maltų šaknų ir kitų augalų dalių, dažniausiai rytietiškų, gvazdikėlių, vanilės, cinamono, pipirų, imbiero;
- prieskonių mišiniai, gaminami maišant kelis ar daugiau ingredientų, pavyzdžiui, egzotiški kario mišiniai, populiarūs ne tik Indijoje ir Tolimuosiuose Rytuose, arba Provanso žolelės.
Ar yra kokių nors sveikatos kontraindikacijų naudojant prieskonius?
Tikriausiai visiems patinka vietiniai ar egzotiški prieskoniai, kurie puikiai paryškina mėgstamų patiekalų skonį, bet, deja, ne visi gali juos vartoti. Prieš per daug pagardinant padažą, salotas ar vištieną, reikėtų iš anksto atsižvelgti į medicinines kontraindikacijas, o daugelio prieskonių vartoti negalima:
- sunkiai reguliuojamai hipertenzijai;
- virškinimo sistemos sutrikimų, sukeliančių sunkių virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, gastroezofaginio refliukso;
- virškinimo sistemos gleivinės uždegimo;
- tulžies latakų obstrukcija
- odos problemos, polinkis į alergijas, sudirgimus ar spuogus;
- žindymo laikotarpiu; prieskoniai gali pakenkti kūdikiui.
Kartu reikėtų nepamiršti, kad kai kurie prieskoniai vis dėlto gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, todėl juos reikia vartoti atsargiai juos vartoti nėštumo metu, o jei nėra tikros dėl jų poveikio, turėtų pasitarti su nėštumo gydytoju. Kai kurie prieskoniai taip pat sąveikauja su vaistais, todėl prieš tai būtinai atidžiai perskaitykite pridedamą informacinį lapelį.
Kokių gydomųjų savybių turinčių prieskonių verta turėti savo virtuvėje?
Nelengva išsirinkti tinkamus prieskonius, kurie taip pat turėtų teigiamai veikti jūsų sveikatą, ypač jei juos perkate paruoštų naudoti mišinių pavidalu. Tokiu atveju ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į jų sudėtį, kurioje neturėtų būti jokių kenksmingų medžiagų, visų pirma mononatrio glutamato, žymimo E 621. Kad būtumėte tikri, jog prieskoniai yra natūralūs, geriausia juos auginti savo sode ar sklype, o jūsų virtuvėje turėtų būti šie prieskoniai:
paprastieji česnakai (Allium sativum)
Tikriausiai geriausiai žinomas ir pelnytai vadinamas natūraliu antibiotiku. Jo veikimą lemia vitamino A, B grupės vitaminų, tiamino (B1), riboflavino (B2), niacino (B3), vitamino C, aminorūgščių, flavonoidų, mikroelementų: chromo, kobalto, magnio, nikelio, kalio ir kalcio. Svarbiausiomis sveikatai laikomos šios česnako savybės:
- viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktika ir palaikomasis gydymas;
- dėl antikoaguliantų savybių apsaugo nuo širdies priepuolio ir insulto;
- virškinimo ir medžiagų apykaitos procesų palaikymas;
- pavojingų žarnyno parazitų vystymosi stabdymas;
- pernelyg aukšto kraujospūdžio ir cholesterolio LDL kiekio kraujyje mažinimas;
- antibakterinis, priešvėžinis ir priešgrybelinis poveikis.
Juodieji pipirai ( Piper nigrum)
Vertinami pirmiausia dėl sėklų išoriniame apvalkale esančio piperino- alkaloido, pasižyminčio itin plačiu poveikiu, skatinančiu susilpnėjusią sveikatą, kurį palaiko nedidelis kiekis kitų maistinių medžiagų. Piperinas suteikia šioms mažoms juodoms sėkloms savybių:
- antioksidantas, padedantis šalinti laisvuosius radikalus;
- priešvėžinė ir priešuždegiminė;
- stiprina imuninės sistemos veiklą;
- reguliuoja virškinimo procesus, didindamas skrandžio sulčių išsiskyrimą;
- veiksmingiau detoksikuoja organizmą ir valo jį nuo nereikalingų medžiagų apykaitos produktų;
- skatina medžiagų apykaitą, kad būtų lengviau deginami riebalai.
Čiobreliai (Thymi herba)
Ypač vartojami kaip priedas prie mėsos patiekalų, dar vieni, kurių sveikatą stiprinančios savybės leidžia jam užimti vietą virtuvės prieskonių spintelėje. Augalinės medicinos ir sveikos mitybos specialistai taip pat pabrėžia jo maistinę vertę, dėl kuriosatsakingas tymol, eterinis aliejus, vitaminas C, B grupės vitaminai, įskaitant folio rūgštį (B9), ir esantys mineralai cinkas, fosforas, magnis, kalis, kalcis ir geležis. Dėl to čiobreliai:
- pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu;
- greitina toksinų ir kitų kenksmingų junginių valymą;
- padeda gydyti gerklės ir nosies infekcijas, nes palengvina sekreto išsiskyrimą;
- palengvina nuolatinį kosulį, ypač sausą kosulį;
- gerina virškinimą, palengvina daugelio virškinimo sistemos sutrikimų simptomus;
- stiprina nusilpusius plaukus ir galvos odą.
Bazilikas (Ocimum basilicum)
Vienas iš dviejų populiariausių itališkų prieskonių, be kurių neįsivaizduojame, pavyzdžiui, picos ar spagečių. Dar prieš kelis šimtus metų jis buvo laikomas vaistu praktiškai nuo visų negalavimų; gal tai ir perdėta, tačiau jį tikrai verta vartoti, o organizmas greitai įvertins jo gydomąjį poveikį. Baziliko sudėtyje yra minėtų vitaminų ir mineralų, be to, vitamino E, paprastai vadinamo „jaunystės vitaminu„, suteikiančio jam gydomųjų savybių:
- virškinimo sutrikimų, vidurių pūtimo ir nevirškinimo palengvinimui;
- diastolinį ir diuretinį poveikį;
- mažina gliukozės kiekį kraujyje, todėl jį verta naudoti diabeto profilaktikai;
- gerina medžiagų apykaitos procesus ir organizmo detoksikaciją;
- priešuždegiminis, antibakterinis ir nervų sistemą stiprinantis poveikis;
- greitina vabzdžių įkandimų, patinimų ir pabrinkimų gijimą, kai naudojamas išoriškai.
Raudonėlis (Origanum vulgare)
Antrasis iš gerai žinomų itališkų prieskonių, ne mažiau populiarus, pasižymintis savitu ir unikaliu skoniu. Jo taip pat galima dėti į pomidorų padažą, o mitybos specialistai pabrėžia ne tik skonį. Raudonėlis, dar vadinamas paprastąja raudonėle, suteiks organizmui daugybę aktyviųjų junginių, stiprinančių sveikatą. Tai vitaminai A, B grupės (B1, B2, B3, B6 ir B9), C, E ir K, manganas, varis, kalis, fenolinės rūgštys, įskaitant chlorogeninę ir rozmarino rūgštį, flavonoidai, eteriniai aliejai, tymol ir karwakrol, nuo kurių priklauso raudonėlio savybės:
- gerina maisto virškinamumą ir virškinimą;
- seilių, skrandžio sulčių ir kitų virškinimo fermentų sekrecijos didinimu;
- dekongestantas, veikiantis žarnyno, bronchų ir tulžies takų raumenis;
- diuretikas, antibakterinis ir antibakterinis vaistas;
- reguliuoja inkstų funkciją ir šlapimo išsiskyrimą;
- didina kvėpavimo sistemos gleivinių gleivių sekreciją.
Imbieras (Zingiber officinale)
Šio augalo šaknis naudojama įvairiapusiškai, kulinarijoje ir medicinoje, o sudėtis išties įspūdinga. Imbieras yra gausus sveikatai būtinų vitaminų A, B1, B2, B2, B9, C, cinko, fosforo, kalio, kalcio, geležies, maistinių skaidulų šaltinis. Ne mažiau svarbu yra ir tokių unikalių junginių kaip shogaol, zingiberol, gingerol, gingerol, zinferolis, o jų dėka imbieras veikia:
- imbiero poveikis: priešuždegiminis, antimikrobinis ir antioksidacinis;
- dekongestantas ir analgetikas;
- reguliuoja virškinimo sistemą ir virškinimo procesus;
- mažina „blogojo” cholesterolio kiekį LDL;
- virškinimo sutrikimų, vidurių užkietėjimo ir vidurių pūtimo simptomams lengvinti;
- antikoaguliantas ir gerina kraujotaką;
- antiseptikas, greitinantis žaizdų, sudirgimų ir opų gijimą.
Kokie dar prieskoniai turi sveikatą stiprinantį poveikį?
Pirmiau pateikti prieskoniai, žinoma, yra mūsų subjektyvus pasirinkimas. Kiekvienas, be abejo, turi savo mėgstamiausius, kuriuos mėgsta vartoti, o iš daugelio kitų, turinčių gydomųjų savybių, dar galime rekomenduoti:
- cinamoną;
- pipirmėčių
- kario mišinius;
- gvazdikėlius
- ciberžolę
- kardamonas;
- rozmarinas;
- ožragė;
- aitriosios paprikos;
- kalendra.
