Mažakraujystė – simptomai, priežastys, rūšys. Kaip išvengti ir gydyti?
Iš daugybės kraujo ligų neabejotinai verta ypatingo dėmesio anemija. Ji dar vadinama mažakraujyste ir, be kita ko, pasireiškia žymiu hemoglobino, raudonųjų kraujo kūnelių, t. y. eritrocitų, kiekio ir vadinamojo hematokrito rodiklio sumažėjimu. Negydoma anemija atveria kelią kitoms ligoms, pirmiausia progresuojančiai organizmo hipoksijai, širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimams, atminties sutrikimams, o kraštutiniais atvejais net ligonio mirčiai.
Contents
- 1 Hemoglobinas – normos kraujyje ir jo funkcijos
- 2 Anemija – svarbiausi ligos simptomai
- 3 Anemija – kaip ją galima diagnozuoti
- 4 Anemija – pagrindinės ir dažniausiai pasitaikančios priežastys
- 5 Anemija – skirstymas pagal hemoglobino kiekį
- 6 Anemija – skilimas dėl kitų medžiagų trūkumo
- 7 Anemija – ką valgyti, kad jos išvengtumėte
Hemoglobinas – normos kraujyje ir jo funkcijos
Mažakraujystė – tai liga, dėl kurios kraujyje sumažėja hemoglobino – svarbaus baltymo, be kurio labai sutrinka beveik viso organizmo veikla, – kiekis. Pagrindinė hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose, funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles ir pašalinti iš jų anglies dioksidą, kuris per plaučius iškvepiamas į išorę.
Jo svarbos negalima nuvertinti, todėl visada reikia rūpintis, kad būtų palaikomas tinkamas jo lygis, kuris pagal WHO standartus, t. y. Pasaulio sveikatos organizacijos standartus, yra
- suaugusiems vyrams – 13-18 g/dl;
- suaugusioms moterims – 12-16 g/dl;
- nėščioms moterims: 11-14 g/dl;
- naujagimiams – 17-22 g/dl;
- vyresniems vaikams – 11-13 g/dl.
Šios vertės nėra vienareikšmės ir gali keistis dėl įvairių veiksnių, įskaitant atliktų laboratorinių tyrimų tikslumą. Nepaisant to, hemoglobino trūkumas pasireiškia būdingu būdu, lemiančiu būtent anemijos, arba mažakraujystės, susidarymą, kurį apibūdinsime išsamiau.
Anemija – svarbiausi ligos simptomai
Nepriklausomai nuoanemijos tipo, yra daugybė simptomų, kuriuos nesunku supainioti su kitomis ligomis, ir specialistai, be kita ko, nurodo
- nuolatinio silpnumo ir nuovargio jausmas, energijos trūkumas;
- didėja miego sutrikimų, net gali atsirasti nemiga;
- būdingas odos, lūpų, dantenų ir akių junginės blyškumas;
- stiprus galvos skausmas ir svaigulys, dėl kurio galima apalpti;
- plaukų trapumas, trapumas ir slinkimas dėl plaukų sausumo;
- dusulys krūtinėje;
- šaltos kojos ir rankos;
- stiprus, skausmingas kojų mėšlungis, sąnarių ir kaulų skausmas;
- širdies plakimas ir kitos širdies ir kraujagyslių problemos;
- susilpnėjusi koncentracija, dėl kurios dažnai sunku susikaupti atliekant net paprasčiausias užduotis;
- dirglumas ir nuotaikų svyravimai;
- susilpnėjęs imunitetas, padidėjęs jautrumas infekcijoms;
- sumažėjęs lytinis potraukis.
Anemija – kaip ją galima diagnozuoti
Dėl daugybės anemijos simptomų kartais gali kilti problemų teisingai ją diagnozuojant, todėl ji diagnozuojama ne tik remiantis ligos anamneze, bet visų pirma skiriant keletą pagrindinių diagnostinių tyrimų:
- kraujo tyrimas, kurį gali paskirti tik gydytojas, vadinamas morfologiniu tyrimu, dažniausiai naudojamas ne tik diagnozuojant anemiją, leidžiantis labai tiksliai nustatyti eritrocitų (RCB), t. y. raudonųjų kraujo kūnelių, skaičių, jų vidutinį dydį (MCV), hemoglobino koncentraciją (MCHC), aprašytą pirmiau, ir hematokrito koncentraciją (HCT) – rodiklį, pagal kurį sužinome eritrocitų procentinę dalį kraujyje;
- ESR, arba Biernackio testas, vadinamasis raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus rodiklis;
- geležies kiekį, nes per mažas jos kiekis rodo anemiją;
- feritino, baltymo, atsakingo už geležies atomų surišimą ir jų kaupimąsi organizme, kiekio tikrinimas, čia taip pat, mažas kiekis rodo besivystančią anemiją. Taip pat verta atkreipti dėmesį į jo perteklių, kuris savo ruožtu gali rodyti kepenų ligą, pavyzdžiui, jų hiperfunkciją arba itin skausmingą reumatoidinį artritą;
- vitamino B12, kobalamino ir vitamino B9 arba folio rūgšties, dviejų vitaminų, be kurių neįmanoma raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, kiekį;
- raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo ir skilimo greičio nustatymas;
- išmatų tyrimas dėl vadinamojo okultinio kraujo buvimo.
Anemija – pagrindinės ir dažniausiai pasitaikančios priežastys
Mažakraujystę sukelia daugybė įvairių ligų sukėlėjų, o dažniausios mažakraujystės priežastys, kurias pabrėžia ir jos gydymo specialistai, yra šios:
- nepakankamas geležies kiekis organizme;
- minėtų kobalamino ir folio rūgšties trūkumas;
- prasta mityba, ribota mityba, kurioje trūksta daugelio maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų;
- gretutinės lėtinės, infekcinės ar vėžinės ligos;
- virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos;
- parazitai įvairiose kūno sistemose ir organuose;
- lėtinis piktnaudžiavimas alkoholiu;
- sunkus kraujo netekimas, pvz., dėl nelaimingo atsitikimo;
- kraujavimas iš nosies ir sunkios menstruacijos;
- vartojant per dideles tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, dozes;
- apsinuodijimas sunkiaisiais metalais.
Anemija – skirstymas pagal hemoglobino kiekį
Šią pavojingą ir net gyvybei pavojingą ligą galima skirstyti pagal daugybę skirtingų kriterijų. Pagrindinis yra jos skirstymas pagal simptomų sunkumą, kuris taip pat priklauso nuo hemoglobino kiekio, ir, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, anemiją galima skirstyti į
- lengva, kai hemoglobino kiekis yra 10-12 g/dl;
- vidutinio sunkumo, kai hemoglobino kiekis yra nuo 8 iki 9,9 g/dl
- sunkus, kai hemoglobino kiekis sumažėja iki 6,5-7,9 g/dl
- labai sunki, tiesiogiai kelianti pavojų gyvybei, kai hemoglobino kiekis nukrenta žemiau 6,5 g/dl.
Anemija – skilimas dėl kitų medžiagų trūkumo
Žinoma, tai nėra vienintelis anemijos skirstymas, lygiai taip pat dažnai taikomas vadinamųjų pagrindinių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų trūkumo kriterijus. Šiuo atveju galime susidurti su įvairių rūšių anemija, pvz.
Geležies stokos anemija
Kitas šios ligos pavadinimas – mikrocitinė anemija, kurios priežastis – per mažas geležies kiekis organizme. Geležis yra esminis daugelio ligų, įskaitant anemiją, profilaktikos elementas, pirmiausia atsakingas už raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą ir tinkamą funkcionavimą bei hemoglobino sintezę. Jo trūkumas iš karto paveikia sveikatos būklę ir sukelia
- didelis kraujo netekimas, pvz., dėl žaizdų, operacijų metu, esant gausioms menstruacijoms arba kraujavimui iš virškinamojo trakto ar šlapimo takų, pvz., sergant šlapimo pūslės, inkstų ar glomerulų uždegimu;
- nenormalus geležies pasisavinimas iš virškinamojo trakto, kurį daugiausia lemia netinkama mityba, per mažas šio elemento kiekis ir kitos gretutinės ligos, pavyzdžiui, Krono liga-Crohna;
- padidėjęs geležies poreikis, kuris atsiranda paauglystėje, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims bei naujagimiams, kurie nėra maitinami krūtimi.
Geležies stokos anemiją palyginti lengva nustatyti atlikus kraujo tyrimus; gauti rezultatai iš karto parodo daugelio svarbių rodiklių, įskaitant:
- MCHC – vidutinė hemoglobino koncentracija raudonuosiuose kraujo kūneliuose
- MCV, raudonųjų kraujo kūnelių skaičius
- MCH – vidutinė hemoglobino masė kraujo ląstelėje;
- Geležies kiekis serume;
- feritino ir retikulocitų kiekis, pastarasis priklauso nuo ligos sunkumo, kaip nurodyta pirmiau.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į neigiamą poveikį, be jau minėtų, gali atsirasti odos įtrūkimų, dažniausiai burnos kampučiuose, kvėpavimo pasunkėjimas, trapūs ir trapūs nagai, paraudęs liežuvis, didėjanti apatija, nuovargio slenksčio sumažėjimas. Dėl pastarojo negalavimo kartu mažėja fizinis aktyvumas, todėl didėja antsvoris arba nutukimas.
Geležies trūkumo sukeltos mažakraujystės gydymas daugiausia yra susijęs su šio elemento trūkumo papildymu, o lengvesniais atvejais pakanka pakeisti esamą mitybą. Sunkesniais atvejais, deja, teks vartoti geležies preparatų tablečių arba greičiau veikiančių injekcijų pavidalu.
Anemija dėl vitamino B12 ir vitamino B9 trūkumo
Šie vitaminai priklauso itin didelei grupei ir kartu yra būtini sveikatai palaikyti ir veiksmingam daugelio žmogaus organizmo sistemų ir organų funkcionavimui. Todėl būtina rūpintis, kad būtų palaikomas tinkamas jų kiekis, nes jų trūkumas reiškia didesnę riziką susirgti megaloblastine anemija, dar vadinama piktybine anemija arba Adisono-Biermerio anemija. Dažniausios priežastys yra šios:
- mityba, kurioje yra mažai produktų, turinčių abiejų vitaminų;
- alkoholizmas;
- sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas virškinimo sistemoje, dažniausiai dėl ligų;
- užsikrėtimas virškinimo sistemos parazitais, pvz., kaspinuočiais;
- už teisingą vitaminų įsisavinimą atsakingo veiksnio sutrikimai.
Jos metu sutrinka raudonųjų kraujo kūnelių, kurie yra didesni nei įprastai, gamyba; ji taip pat turi simptomų, kurie aiškiai atskiria ją nuo kitų atmainų:
- matomas odos pageltimas;
- pernelyg didelis ir dažniausiai ankstyvas plaukų žilimas;
- nuotaikos sutrikimai;
- skonio praradimas;
- šlapinimosi problemos;
- vidaus organų, kepenų ar blužnies padidėjimas;
- haliucinacijos, kurios gali būti panašios į psichikos ligos simptomus;
- demencija;
- sunku prisiminti.
Megaloblastinė anemija yra viena sunkiausiai gydomų; kaip ir ankstesnės anemijos atveju, reikia šalinti abiejų vitaminų trūkumą, tačiau jei liga pažengė per toli, visą gyvenimą reikia vartoti preparatus su kobalaminu ir folio rūgštimi.
Hemolizinė anemija
Kita dažna anemijos rūšis yra hemolizinė anemija, kurios metu eritrocitai suardomi per greitai ir dažnai negrįžtamai sunaikinami, o ligą galima suskirstyti į du pagrindinius tipus:
- įgyta hemolizinė anemija, kai raudonieji kraujo kūneliai paprastai mechaniškai pažeidžiami toksinių medžiagų, pvz., sunkiųjų metalų. Panašų neigiamą poveikį sukelia tam tikri vaistai ir ligos;
- įgimta hemolizinė anemija, atsirandanti dėl nenormalaus raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo, jų struktūros sutrikimų.
Tokios anemijos priežastis gali būti blužnies ir imuninės sistemos sutrikimai, naikinantys sveikus eritrocitus. Lygiai taip pat dažnai tokią būklę sukelia infekcijos, pradedant paprastais uždegimais ir baigiant navikais, pvz., leukemija. Simptomai, rodantys šios rūšies ligos vystymąsi, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra šie:
- vėl pagelsta oda ir akių baltymai;
- tamsus šlapimas;
- padidėjusi blužnis;
- padidėjęs geležies kiekis;
- padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.
Gydymas yra sudėtingesnis nei ankstesnių variantų ir apima imunosupresinių vaistų arba kortikosteroidų vartojimą, kartais reikia perpilti kraują, o sunkiausiais atvejais blužnis turi būti pašalinta chirurginiu būdu.
Aplastinė anemija
Tiesiogiai susijęs su aplazija, t. y. kaulų čiulpų atrofija, todėl nauji raudonieji kraujo kūneliai negali būti gaminami arba jų gaminama per mažai. Aplastinė anemija taip pat skirstoma į įgimtą arba įgytą, o jos išsivystymo priežastys yra šios:
- infekcijos, daugiausia virusinės infekcijos, sukeliančios, pvz., hepatitą;
- tam tikrų vaistų, daugiausia antibiotikų ir priešuždegiminių vaistų, vartojimas;
- apsinuodijimas kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pvz., pesticidais, augalų apsaugos produktais;
- chemoterapija ir radioterapija, naudojama vėžiui gydyti;
- jungiamojo audinio sutrikimai
Klinikiniai simptomai būdingi kitoms formoms, be to, be jokios aiškios priežasties lengvai atsiranda mėlynių ir savaiminis kraujavimas. Gydymo būdas yra tik vienas, kuris garantuotai bus veiksmingas – tai kaulų čiulpų transplantacija.
Nėščiųjų anemija
Kitas variantas, kurį verta aprašyti išsamiau, pasitaiko nėščioms moterims, o pagrindinė jo priežastis yra padidėjęs vitaminų, ypač B12 ir folio rūgšties bei mineralų, ypač geležies, poreikis. Organizmui jų reikia daugiau, nes jis turi gaminti daugiau kraujo (maždaug 20-30 proc.), kuris būtinas tinkamam kūdikio augimui ir vystymuisi gimdoje.
Labai svarbu palaikyti šį kiekį visą nėštumą, nes dėl jo trūkumo didėja rizika, kuri skiriasi priklausomai nuo nėštumo trimestro. Pirmąjį nėštumo trimestrą padidėja persileidimo rizika, antrąjį – vaisiaus anomalijos, o trečiąjį – geležies trūkumas sukelia priešlaikinį gimdymą. Gydymą sudaro tinkamos dietos par inkimas ir jos trūkumų šalinimas maisto papildais, kurių sudėtyje yra trys pirmiau minėtos sudedamosios dalys, iš kurių svarbiausia būsimai motinai yra folio rūgštis.
Vaikų anemija
Mažakraujyste serga ne tik suaugusieji; ji vienodai dažnai pasireiškia įvairaus amžiaus vaikams, net naujagimiams. Jį dažniausiai sukelia geležies trūkumas, kurį būtina nedelsiant papildyti, kad vaikas išvengtų tokių nerimą keliančių simptomų kaip
- blyški oda;
- nereguliarus širdies plakimas;
- galvos skausmas ir svaigulys;
- dusulys
- mieguistumas ir energijos trūkumas;
- sunku susikaupti ir atkreipti dėmesį;
- kraujas šlapime ir išmatose.
Tokių negalavimų galima išvengti gerai subalansuota mažylio mityba, kurioje yra ne tik atitinkamos geležies, bet ir folio rūgšties bei kobalamino dozės, tačiau jas turėtųsureguliuoti specialistas.
Anemija – ką valgyti, kad jos išvengtumėte
Suaugusiesiems, sergantiems įvairių rūšių anemija, taip pat patartina sveikai maitintis:
- lapinės daržovės;
- pomidorai;
- burokėlių;
- lęšiai
- brokoliai
- špinatai;
- krapai;
- žaliųjų žirnelių;
- kopūstai;
- kruopos;
- pilno grūdo grūdai;
- vaisiai, ypač uogos, pvz., avietės, juodieji serbentai; egzotiniai vaisiai, pvz., avokadai ir citrusiniai vaisiai, pvz., apelsinai, kuriuose taip pat gausu sinefrino, yra daug geležies.
- žuvys, daugiausia jūrinės žuvys, skumbrės, tunai, sardinės;
- jautiena, veršiena ir subproduktai, pvz., kepenys;
- kiaušinių tryniai.
Šaltiniai: