Du populiariausi ir labiausiai paplitę gėrimai pasaulyje yra kava ir arbata, o jų mėgėjai nuo seno ginčijasi, kuris iš jų geresnis. Atsakymas į klausimą, kava ar arbata, tikrai nėra paprastas, abi rūšys turi savo privalumų, kuriuos pabrėžia jų gerbėjai, ir trūkumų, kuriuos kartais net perdeda jų priešininkai. Tai, ką geriame, priklauso ne tik nuo mūsų asmeninio skonio, bet ir nuo abiem gėrimams būdingų savybių, kurios daro didelį teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai. Galbūt skamba keistai, bet perskaitę šį straipsnį galėsite patys nuspręsti, ką dėti į savo mėgstamą puodelį.

Dauguma mūsų neįsivaizduoja gero ryto be puodelio mėgstamos kavos arba aromatingo juodosios, raudonosios ar žaliosios arbatos lapelių užpilo. Abu gėrimai į mūsų žemyną atkeliavo palyginti vėlai – kava iš Lotynų Amerikos, o arbata – iš Tolimųjų Rytų, iš tolimosios ir egzotiškosios Kinijos. Jie greitai išpopuliarėjo, iš pradžių buvo naudojami kaip vaistai, tačiau netrukus žmonės įsitikino jų unikaliomis skonio savybėmis.

Kavos ir arbatos vartojimas nuolat auga, todėl sunku pasakyti, kurios iš jų geriame daugiau, nors ekspertai neabejotinai teigia, kad kavos. Šalis, kurioje išgeriame daugiausiai kavos, gali jus nustebinti, nes kavos suvartojimo rekordininkai yra suomiai (2020 m. duomenimis), kur vienam statistiniam gyventojui per metus tenka net 12 kg kavos. Kalbant apie mūsų šalį, esame pačiame dugne – 2,6 kg per metus vienam asmeniui, tačiau mūsų šalyje vis dar populiaresnis kasdienis didelio kiekio arbatos vartojimas.

Kadangi esu aistringas kavos mėgėjas, abiejų gėrimų gydomųjų savybių ir poveikio sveikatai pristatymą pradėsiu nuo kavos, kuri, priešingai visuotinai priimtai nuomonei, yra mažiau kenksminga, nei gali atrodyti. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad kavos kiekio tikrai nereikėtų sureikšminti, o leistina, moksliniais tyrimais įrodyta, kofeino dozė yra 400-500 mg arba 3-5 puodeliai kavos per dieną. Šio kiekio viršyti nerekomenduojama, o mirtina kofeino dozė yra 10000 mg, todėl verta apsvarstyti, ar skrudintas pupeles nereikėtų pakeisti žalios kavos užpilu.

Tačiau, nepriklausomai nuo veislės, šiose mažose pupelėse yra nemažai ingredientų, reikalingų tinkamam mūsų organizmo funkcionavimui, be kofeino, jose galime rasti chlorogeno ir kavos rūgščių, taip pat mineralų: kalio, natrio, kalcio ir magnio. Jame nerasite vitaminų, tačiau reguliarus gėrimas turi daug naudos sveikatai:

Jo reikia ne tik kasdienei veiklai asmeniniame ir profesiniame gyvenime, bet ir fiziniam aktyvumui, be kurio neįmanoma susidoroti su antsvoriu ir nutukimu. Todėl galima drąsiai teigti, kad kavoje esantis kofeinas padeda numesti svorio, nes pagreitina medžiagų apykaitą ir kitus procesus, dėl kurių greičiau deginami riebalai.

Savo ruožtu tam įtakos turi kavos antioksidacinės savybės – tai galingas antioksidantas, kuris iš organizmo pašalina visus laisvuosius radikalus, todėl mums negresia neigiamas oksidacinio streso poveikis.

Tuo pačiu metu geriau susikaupia, geba logiškai mąstyti ir greitai įsisavinti didelį kiekį naujos informacijos. Smegenys stimuliuojamos dėl padidėjusio dopamino, kuris ne veltui vadinamas „laimės hormonu„, išsiskyrimo. Kofeinas taip pat veiksmingai malšina Alzheimera ir Parkinsono ligos simptomus.

Atsakius į klausimą, kas geriau – kava ar arbata, metas pademonstruoti sveikatą stiprinančias įvairių rūšių arbatos savybes, kurias pakaitomis pakeisime puodeliu mažos juodosios arbatos. Taip pat geriame daug šios arbatos, dažniausiai juodosios arba earl grey, kurią vis dažniau keičiame sveikesne žaliąja arbata, kurioje gausu vitaminų, įskaitant vitaminą C, mineralų ir kitų ne mažiau vertingų maistinių medžiagų, polifenolių ir katechinų.

Jų, nors ir mažesniais kiekiais, yra ir kitose arbatos rūšyse ir jos turi didelę įtaką visoms sveikatai naudingoms savybėms, iš kurių svarbiausios yra šios:

Panašiai kaip ir kavoje, katechinų kiekis, kuris yra antioksidantas, taip pat veiksmingai šalina sveikatai pavojingus laisvuosius radikalus. Katechinai taip pat padeda stabdyti natūralius organizmo senėjimo procesus.

Katechinai, be kita ko, turi įtakos apsaugai nuo aterosklerozės, nes mažina cholesterolio LDL kiekį kraujyje, taip pat mažina insulto ir miokardo infarkto riziką, priešinasi kraujo krešulių susidarymui, reguliuoja kraujospūdį. Sustiprėja mūsų imuninė sistema, todėl organizmas dar geriau apsaugomas ne tik nuo sezoninių infekcijų.

Arbatos gėrimas veikia organizmą energizuojančiai, kaip ir kavos gėrimas, skatina organizmą veikti, šalina nuovargio padarinius, pagreitina atsigavimą po intensyvių treniruočių. Jis suteikia puikią nuotaiką, mažina stresą ir kitą nervinę įtampą, gerina koncentraciją.

Kovojant su viršsvoriu geriausias pasirinkimas yra žalioji arbata – gėrimas, rekomenduojamas visiems, kurie nori numesti svorio be jojo efekto pavojaus. Taip yra dėl polifenolių ir katechinų, kurie reguliuoja virškinimo ir medžiagų apykaitos procesus, valo organizmą nuo toksinų ir atliekų. Arbata taip pat veikia kaip priešnuodis, dezinfekuojantis visą virškinimo sistemą.

Minėtos savybės yra tik dalis teigiamo kavos ir arbatos gėrimo poveikio, tačiau, kaip ir su kitais gėrimais, nereikėtų persistengti su jų kiekiu, nes jie gali sukelti gana nemalonų šalutinį poveikį.

Palieku jums nuspręsti, kas geriau – kava ar arbata; aš pats dažniau renkuosi kavą, nors neatsisakau ir puodelio kvapnios arbatos, ypač su citrinos skiltele, jau nekalbant apie du šaukštelius cukraus.