Kaip prižiūrėti žarnyną, kad jis tinkamai funkcionuotų?
Vienas iš svarbiausių žmogaus kūno organų yra storosios ir plonosios žarnos, kurios yra esminė virškinimo sistemos dalis. Jos atlieka daug svarbių funkcijų, be kurių, be kita ko, būtų neįmanomas tinkamas virškinimas ir šalinimo sistemos veikimas. Todėl verta išsiaiškinti, kaip prižiūrėti žarnyną, kad jis veiktų ilgai ir be jokių sveikatos sutrikimų.
Contents
Kas yra plonoji žarna ir kokia jos sandara?
Žmogaus žarnynas skirstomas į dvi dalis – plonąją ir storąją žarnas, kurios atlieka skirtingas funkcijas, bet yra panašios sandaros. Pirmiausia pristatysime plonąją žarną, kuri yra ilgiausia mūsų virškinimo sistemos dalis, suaugusio žmogaus ilgis siekia iki 6-8 metrų. Tai gali mažų mažiausiai stebinti, tačiau ji lengvai telpa pilvo ertmėje ir yra tarp storosios žarnos ir skrandžio, sudaryta iš trijų sluoksnių:
- gleivinė;
- raumeninė membrana;
- pilvaplėvė.
Plonosios žarnos struktūroje taip pat išskiriame keturis svarbiausius jos skyrius:
- pilorus, kuris jungia skrandį su dvylikapiršte žarna ir yra sudarytas iš raumeninio audinio;
- dvylikapirštę žarną, kuri yra sujungta su skrandžiu ir, be kita ko, yra atsakinga už baltymų, riebalų virškinimądvylikapirštė žarna, kuri yra sujungta būtent su skrandžiu ir, be kita ko, yra atsakinga už baltymų, riebalų ir angliavandenių virškinimą virškinimo fermentų pagalba ir sudaro sąlygas įsisavinti maistines medžiagas, kurias į organizmą tiekiame su maistu;
- 2-5 metrų ilgio tuščioji žarna (jejunum), kurioje vyksta svarbiausi ir tinkamiausi virškinimo procesai, o maistingąsias medžiagas pasisavina žarnų lazdelės;
- klubinė (ileum) žarna, paprastai apie 1,5 metro ilgio, kurioje vyksta galutinis virškinimas, maistinių medžiagų absorbcija ir asimiliacija, pereinanti į storąją žarną.
Kas yra storoji žarna ir iš kokių sudedamųjų dalių ji sudaryta?
Storoji žarna vienoje pusėje yra sujungta su plonąja žarna, o kitoje – su tiesiąja žarna ir taip pat yra daug trumpesnė – nuo 1,3 iki 1,5 metro ilgio. Vienas iš jos ypatumų yra ir jos vieta, jei pažvelgsime į žmogaus virškinimo sistemos paveikslą, iš karto pastebėsime, kad ji supa pilvo ertmę. Kaip ir plonąją žarną, storąją žarną taip pat sudaro kelios dalys:
- iš jo išeina visiškai nereikalingas apendiksas, o iš dalies suvirškintas maistas iš plonosios žarnos patenka į akląją žarną;
- 23 cm ilgio kylančioji storoji žarna;
- kepenų vingis, kaip rodo pavadinimas, esantis iškart po šiuo svarbiu organu;
- skersinė storoji žarna, esanti viršutinėje pilvo dalyje ir einanti įstrižai;
- blužnies vingis, esantis iškart po blužnimi;
- tiesiosios ir gaubtinės žarnos, kuri jau eina tiesiosios žarnos link ir yra tik 5 cm ilgio;
- tiesioji žarna, kurios paskutinė dalis yra 15-20 cm ilgio ir sujungta su išangės kanalu.
Kokias funkcijas žarnynas atlieka žmogaus organizme?
Kaip matote, plonųjų ir storųjų žarnų sandara yra gana sudėtinga, ir tai neturėtų stebinti, atsižvelgiant į įvairias užduotis, kurias jos turi atlikti žmogaus organizme. Jos sudaro esminę mūsų virškinamojo trakto dalį, o funkcijas galima suskirstyti pagal žarnyno tipą:
plonosios žarnos:
- į ją patenka su skrandžio rūgštimis sumaišytas maistas;
- jame prasideda tikrasis virškinimo procesas;
- toliau išsiskiria virškinimo fermentai, kurie suskaido maisto daleles į smulkius komponentus;
- čia pasisavinamos maistinės medžiagos, kurios vėliau patenka į kraują ir limfinę sistemą;
- yra atsakingas už hormonų, lemiančių tinkamą virškinimo procesų eigą, gamybą;
- palengvina su maistu tiekiamo vandens įsisavinimą.
Storoji žarna:
- jame vyksta medžiagų apykaitos procesai, kuriuos aktyvina žarnyno bakterijos, daugiausia anaerobinės Bacteroides fragilis šeimos bakterijos ir aerobinės Escherichia coli šeimos bakterijos;
- taip pat iš žarnyno turinio ištraukia vandenį ir druskas;
- toliau apdoroja iki šiol nesuvirškintus maisto likučius;
- jame gaminamos išmatos, kurios patenka į tiesiąją žarną ir paskui išskiriamos per išangę.
Žarnynas taip pat atlieka kirmėliškus judesius, vadinamus peristaltika, kurių eiga priklauso nuo kelių svarbių hormonų. Jie vienu metu padažnėja veikiant kitiems veiksniams, pavyzdžiui, nervingumui, kuris gali baigtis viduriavimu, ir priešingai – veikiant stipriam, ilgai trunkančiam stresui, kuris yra dažna skausmingo vidurių užkietėjimo priežastis.
Tačiau tinkama peristaltika yra būtinas procesas tinkamam virškinimo sistemos funkcionavimui; be jos suvalgytas ir suvirškintas maistas negalėtų judėti per visą žarnyno ilgį nuo pilvo iki išangės.
Su kokiais žarnyno negalavimais dažniausiai susiduriame?
Bet kokio žarnyno sutrikimo, nesvarbu, ar jis būtų plonas, ar stambus, negalima ignoruoti, reikia nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, o pavojus sveikatai yra aukščiau visko:
- virškinimo sutrikimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- nereguliarus tuštinimasis;
- įvairaus intensyvumo pilvo skausmai;
- dirgliosios žarnos sindromas;
- SIBO, arba plonojo žarnyno bakterijų pertekliaus sindromas;
- celiakija – uždegiminė reakcija, kurią sukelia glitimo netoleravimas;
- infekcinio pobūdžio uždegiminė žarnyno liga, kurią dažniausiai sukelia Escherichia coli ir Salmonella bakterijos bei Candida albicans grybeliai;
- parazitinio pobūdžio ligos, kurias dažniausiai sukelia kaspinuočiai arba žmogaus apvaliosios kirmėlės;
- storosios žarnos divertikuliai ir polipai;
- storosios žarnos vėžys.
Kaip rūpintis žarnyno sveikata?
Be žarnyne vykstančių virškinimo procesų vargu ar galėtume funkcionuoti, todėl svarbu tinkamai jais rūp intis, kad išvengtume galimų ligų, kurios kartu daro neigiamą poveikį kitiems sveikatos aspektams. Žarnyno sveikatos palaikymo pagrindas – rūpinimasis vadinamąja žarnyno mikroflora, kuri atsakinga už minėtas funkcijas.
Ją veikia daugybė veiksnių, tiesiogiai priklausančių nuo mūsų gyvenimo būdo, visų pirma nuo mitybos. Jei norime džiaugtis sveiku, tinkamai funkcionuojančiu žarnynu, turėtume nepamiršti:
Žarnyno dieta
Tinkama mityba, kaip rekomenduoja gydytojai ir mitybos specialistai, yra pirmasis žarnyno ir likusios virškinimo sistemos priežiūros aspektas, kad taip pat būtų galima išvengti antsvorio ir nutukimo. Todėl žmonės, besiskundžiantys bet kokiomis žarnyno problemomis, turėtų nedelsdami pradėti laikytis žarnyno dietos, kuri kartu teigiamai veikia ir bendrą jų sveikatą.
Daugeliui žmonių žarnyno dieta reiškia radikalų, beveik visišką ankstesnių mitybos įpročių pakeitimą, tačiau ekspertai visada sako, kad tai tikrai verta. Pirmiausia tai mažai riebalų turinti, lengvai virškinama dieta su rinktiniais produktais, kurie yra ypač naudingi žarnyno veiklai, todėl juos būtina išbraukti iš kasdienio valgiaraščio:
- greitąjį maistą ir labai perdirbtus maisto produktus;
- ankštines daržoves, pupeles ir žirnius;
- tam tikras daržoves, kurios gali sukelti pilvo pūtimą, pavyzdžiui, kopūstus;
- viso grūdo produktus, pavyzdžiui, viso grūdo duoną, tačiau nepamirškite, kad mityboje turi būti reikiamas skaidulinių medžiagų kiekis;
- riebūs šaltibarščiai ir mėsa;
- riebūs pieno produktai, geltonasis sūris ir ypač lydytas sūris;
- cukraus perteklius, saldumynai, gazuoti gėrimai, vaisių sultys su fruktozės ir gliukozės cukrumi;
- gruzdintas maistas;
- alkoholį, juodąją arbatą ir kavą.
Visus šiuos žarnyną žalojančius produktus reikėtų pakeisti:
- duoną, pagamintą iš kvietinių miltų;
- pieno produktus ir neriebų pieną;
- liesą mėsą ir šaltibarščius;
- mineralinį vandenį ir žolelių užpilus;
- gydomųjų savybių turinčius prieskonius.
Fizinis aktyvumas
Norint palaikyti tinkamą žarnyno peristaltiką, paskatinti žarnyną aktyviau dirbti ir pagerinti kraujotaką, kuri gerokai pagreitins virškinimo procesus, reikalingos įvairios fizinio aktyvumo formos. Nebūtina iš karto pradėti sportuoti, vos valandos pasivaikščiojimas kasdien gali padaryti tikrus stebuklus ir kartu padėti palaikyti sveiką kūno svorį.
Kartu mankšta padeda išvengti skausmingo vidurių užkietėjimo, padeda kontroliuoti apetitą ir išvengti daugelio virškinimo sutrikimų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad per didelis fizinis krūvis gali duoti priešingą rezultatą ir sukelti virškinamojo trakto sutrikimų.virškinamojo trakto sutrikimus, žarnyno gleivinės pažeidimus ir pavojingų uždegiminių būklių išsivystymą.
Stresinių situacijų vengimas
Ilgalaikis stresas yra vienas iš veiksnių, neigiamai veikiančių žarnyno ir visos virškinimo sistemos funkciją. Be kita ko, jis sukelia stiprų skausmą ir prisideda prie daugelio ligų, įskaitant ypač varginantį ir sunkiai gydomą dirgliosios žarnos sindromą arba uždegiminę žarnyno ligą, išsivystymo. Pasitaiko ir kitų simptomų:
- viduriavimas, dažnai kraujingas, arba vidurių užkietėjimas;
- vėmimas, pilvo spazmai ir skausmai;
- virškinimo sutrikimai dėl žarnyno mikrofloros sutrikimo;
- apetito praradimas arba atvirkščiai – nuolatinis alkio jausmas ir užkandžiavimas tarp valgymų;
- bendro silpnumo jausmas ir svorio kritimas;
- miego problemos, dėl kurių gali atsirasti nemiga.
Tinkamo vandens kiekio gėrimas
Kad mūsų žarnynas galėtų atlikti visas pirmiau minėtas funkcijas, būtina gerti pakankamai skysčių, ne mažiau kaip 2 litrus per dieną. Vanduo ir kiti nurodyti skysčiai apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, kai skysčių likučiai kaupiami būtent žarnyne kitų kūno dalių sąskaita. Tuo pat metu dėl jų trūkumo gali susikaupti per didelis kiekis sveikatai kenksmingų toksinų ir susilaikyti išmatos, kurių šalinimas tampa daug sunkesnis ir labai skausmingas.
Augalinių preparatų naudojimas
Paprastai visi žarnyno nusiskundimai malšinami pasitelkus vaistus, kurie, be savo veiksmingumo, pasižymi ir šalutiniu poveikiu, kurį gali sukelti. Geras būdas kovoti su pirmiau aprašytais negalavimais yra gydymas vaistažolėmis, t. y. žolelių ir augalų, turinčių įrodytų gydomųjų savybių, vartojimas, o dažniausiai šiam tikslui naudojamos šios žolelės ir augalai:
- pankoliai, skatinantys skrandžio sulčių išsiskyrimą, veiksmingai reguliuojantys tuštinimosi ritmą, šalinantys vidurių užkietėjimą ir skatinantys žarnyno peristaltiką;
- mėtos, mažinančios nevirškinimo simptomus, atpalaiduojančios lygiuosius raumenis ir gerinančios virškinimą;
- kmynai, vartojami pykinimo, rėmens, vidurių pūtimo, vidurių užkietėjimo ir viduriavimo atvejais, reguliuoja tulžies ir skrandžio sulčių gamybą;
- šalavijas, veiksmingas nuo persivalgymo poveikio, pasižymintis diastaziniu ir analgetiniu poveikiu;
- ramunėlių, kurios atpalaiduoja lygiuosius žarnyno raumenis ir padeda gydyti virškinimo sutrikimus;
- kiaulpienės, padedančios išvalyti žarnyną nuo toksinų ir medžiagų apykaitos likučių, reguliuojančios žarnyno judesius ir palaikančios žarnyno mikroflorą.
Šaltiniai:
- https://www.healthline.com/health/digestive-health/how-long-are-your-intestines
- https://www.healthline.com/human-body-maps/small-intestine#1
- https://www.healthline.com/health-news/a-common-antidepressant-may-also-help-relieve-ibs-symptoms
