2019 m. „CBOS Foundation” atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad daugiau nei pusei mūsų šalies gyventojų sunku išlaikyti sveiką svorį, todėl IF (Intermitten fasting) dieta yra idealus sprendimas žmonėms, kurie dėl įtempto gyvenimo būdo neturi laiko skaičiuoti kalorijų. Tačiau tai nėra mitybos modelis, panašus į mums labiausiai žinomą, t. y. tradicinį, modelį. If-dietos principai labai paprasti. Jų esmė – atskirti dienos laikotarpius, kai galima valgyti, nuo tų, kai reikia vengti maisto. Paprasčiausias principų, kuriais grindžiamas intermitten fasting, apibrėžimas yra toks: nesvarbu, kiek valgote, svarbu, kada.

Mitybos specialistai neabejotinai tvirtina, kad geriausia maitintis reguliariai kas 3-4 valandas, tačiau protarpinis badavimas įgauna vis daugiau šalininkų. IF nėra neseniai atsiradęs mitybos būdas. Ji buvo sukurta prieš kelerius metus. Nuo kitų dietų ji skiriasi tuo, kad nebuvo paskelbta jokios informacijos, kuri įrodytų jos neigiamą poveikį žmogaus organizmui. IF atveju atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie įrodo dietinio langonaudą.

intermitten fasting dieta pagrįsta aiškiu laikotarpių, kai galima valgyti, t. y. valgymo langų, atskyrimu nuo laiko, kai aiškiai susilaikome nuo bet kokių maisto produktų – badavimo. Tada galime rinktis nekaloringą produktą, pavyzdžiui, vandenį, kavą su trupučiu pieno, arbatą su saldikliu arba kramtomąją gumą. Dieta turi keletą pasiūlymų, kurie leidžia asmeniui, besidominčiam šiuo mitybos modeliu, pritaikyti ją prie savo organizmo ir gyvenimo būdo poreikių. Galimi šie variantai:

Valgymo lango metu per dieną valgome tris kartus ir du kartus užkandžiaujame. Tai populiariausias IF dietos variantas. Taip pat galime susidurti su 14/10 padalijimu, kai laikas laikui bėgant pailgėja 2 valandomis. Labiausiai paplitusi schema – pradėti pasninkauti 8 val. vakaro ir baigti 12 val. pusryčiaujant. Rekomenduojama vartoti po pietų aktyviai gyvenantiems žmonėms, nes po treniruotės reikia valgyti maistą, kuris reikalingas glikogeno atsargoms raumenyse papildyti.

Taip pat siūloma žmonėms, kuriems sunku susilaikyti nuo valgymo iki pietų. Tada siūloma pradėti pasninkauti 18 val. vakaro ir baigti pasninkauti kitą dieną 10 val. ryto. Tai lengviausias dietos laikymosi būdas, nes einame miegoti anksčiau, nei pajuntame alkį, miegame pusę pasninko, o rytinė kava su pienu numalšinaalkį.

Tai vadinama karių dieta, o mitybos modelis yra analogiškas priešistorinei mitybai. Per 4 valandas suvalgomedu labai padorius patiekalus, iš kurių bent vienas turėtų būti šiltas.

Žmonės, kurie ketina laikytis šios badavimo formos, 6 dienas valgo įprastai ir vieną dienąper savaitę pasninkauja.

Remiantis moksliniais tyrimais apie tai, kaip laikytis IF dietos, ir daugumos ją taikančių žmonių nuomone, galima teigti, kad protarpinis badavimas veikia ir nesukelia šalutinio poveikio mūsų organizmui. Svarbu valgyti geros kokybės produktus, o ne labai perdirbtą maistą ir alkoholį. Tokiu būdu galime stebėti pagerinti mūsų medžiagų apykaitos darbą. kuris suteikia norimą svorio kritimą ir geresnę sav ijautą.

Be to, protarpinio badavimo šalininkai teigia, kad tikimybė, jog kas 3 valandas pajusime alkį, yra maža, nes tai sutrikdo natūralius mechanizmus ir biologinio laikrodžio darbą. Manoma, kad alkis yra būtinas daugeliui medžiagų apykaitos procesų. Be to, verta paminėti, kad ilgalaikė IF dieta turi didelę įtaką stabdant tokių negalavimų vystymąsi kaip

IF dietą galima rekomenduoti visiems žmonėms, kuriems tradiciniai mitybos specialistų siūlomi metodai nepadeda. Šis mitybos modelis idealiai tinka užimtiems žmonėms, kurie nori kontroliuoti savo mitybą ir figūrą. Per 4 mėnesius jų kūno svoris sumažės iki 3,5 kg.

Daug abejonių kelia pusryčių praleidimas, kurie laikomi svarbiausiu valgymu, suteikiančiu energijos visai dienai, o IF dieta panaikina prievolę valgyti ryte, nes dėl mitybos lango pirmąjį valgį galime valgyti po pietų ar net vėliau.

IF dieta tinka ne visiems. Žmonės, kurie kasdien sunkiai dirba, nepakankamai miega, nėščios moterys ir jaunos motinos turėtų jo vengti. Jo taip pat neturėtų vartoti cukriniu diabetu sergantys asmenys , vartojantys insuliną, ir žmonės, sergantys kepenų ir inkstų ligomis. Pasninkas taip pat turi įtakos hormonų sistemai, todėl pacientai, kurie serga skydliaukės ligomis ir vartoja vaistus, prieš pradėdami pasninkauti turėtų pasitarti su gydytoju. Be to, šis mitybos modelis netinka vaikams ir paaugliams bei žmonėms, turintiems apetito problemų.

Po kelių valandų atsiradęs erzinantis čiulpimo jausmas skrandyje gali sukelti neapgalvotą maisto ataką. Tokiu momentu mes griebiamės maisto, nekreipdami dėmesio į tai, ar jis sveikas, ar ne. Po ilgesnės valgymo pertraukos smegenims reikia energijos antplūdžio, todėl esame linkę griebtis saldaus ir kaloringo maisto.

Taip paprastai nutinka IF(Intermitten fasting) pradžioje, pirmosiomis badavimo dienomis. Tai vargina žmones, kurie dažnai užkandžiauja ir yra įpratę prie nuolatinio sotumo jausmo. Prisitaikymo prie badavimo valandų procesas priklauso nuo mūsų jautrumo insulinui. Deja, kuo jis silpnesnis, tuo ilgiau trunka visas procesas. Prieš pradėdami badavimo laikotarpį, turėtumėte stebėti savo organizmą, kada jis jaučia alkio jausmą, kad galėtumėte suplanuoti valgymo langą, kurį laikui bėgant galėsite palaipsniui keisti.

Jau seniai nežinoma, kad kalorijų kiekio ribojimas turi daugiau teigiamo poveikio nei žalos. Ypač dėl to, kad mūsų gyvenimo būdas lemia skubotą valgymą, kuriame dažnai gausu lengvai virškinamų angliavandenių ir nesveikų riebalų. Prie to prisideda nuolatinis stresas ir fizinio aktyvumo stoka. Galiausiai dėl to pablogėja sveikata ir padidėja svoris. Reguliariai laikydamiesi IF dietos galime sustabdyti šiuos procesus.

Todėl svarbu, kad mūsų organizmas galėtų ramiai suvirškinti paskutinį valgį, net jei jis buvo sunkus. IF mityboje turi būti daug neskaldytų grūdų, vaisių ir daržovių, sėklų, riešutų ir geros kokybės šalto spaudimo aliejų. Tai leidžia virškinimo sistemai sutelkti dėmesį į regeneracijos ir atkūrimo procesus. Kitas svarbus faktas yra tai, kad trigliceridų kiekis kraujyje sumažėja, jei į valgiaraštį įtraukiamas maistas, kuris nėra labai perdirbtas, pavyzdžiui, greitas maistas ar saldumynai. IF dieta taip pat mažina uždegimą, todėl mūsų organizmas greičiau atsigauna. Mokslininkai taip pat įrodė, kad valgant langus mūsų organizmas atsistato.

Taip galėsime jį iš naujo nustatyti, kad jis vėl veiktų tinkamai. Tai ypač svarbu žmonėms, kuriems diagnozuotas atsparumas insulinui, nes tuomet iš maisto gaunamą energiją naudojame riebalams kaupti, o ne deginti. Dėl to mūsų sistema tampa jautresnė insulinui ir leptinui. Leptinas yra hormonas, atsakingas už apetito kontrolę ir gebėjimą naudoti sukauptus riebalus kaip energijos šaltinį. Be to, pradeda veikti trečiasis hormonas, atsakingas už mūsų kūno svorį, – grelinas. Dėl to nustojame užkandžiauti.

Apibendrinant galima pasakyti, kad IF dieta leidžia mums kontroliuoti savo figūrą ir sveikatą, jei į ją žiūrime racionaliai ir su galva, tačiau verta prisiminti, kad tai nėra stebuklinga piliulė, kuri išspręs mūsų valgymo problemas. Jei turime stiprią valią, kuri leis mums taikyti pasninką, dėl kurios galime pajusti teigiamus skirtumus, nebūtina jo atsisakyti. Labai svarbus individualus požiūris.