Nėra nieko vertingesnio už mūsų sveikatą, kuri, deja, su amžiumi pradeda pamažu blogėti, o mus kamuojančias ligas kartais būna labai sunku išgydyti. Šimtmečius iš pradžių alchemikai, o paskui mokslininkai ieškojo būdų, kaip prailginti gyvenimą ir praleisti jį netrikdomos sveikatos ir kupinas gyvybinių jėgų. Kartkartėmis žiniasklaida paskelbia apie naują stebuklingą vaistą, kuris paprastai būna mažiau veiksmingas, nei manyta anksčiau. Tačiau pažanga nestovi vietoje, juk ir toliau sparčiai vystosi naujos technologijos ir kitos mokslo sritys, įskaitant chemiją, o vienas iš aktyvių mokslinių tyrimų rezultatų yra fulerenai, kuriems taip pat priklauso Fuleren C60 – alotropinėanglies atmaina, kuri, be kita ko, gali būti naudojama medicinoje.

Negalima paneigti, kad fulerenai sukėlė tikrą šurmulį mokslo pasaulyje, parodydami, kad be dviejų jau žinomų grynų anglies atmainų, t. y. deimanto ir grafito, atsirado ir trečioji, visiškai gryna anglies atmaina. Šį atradimą, kurį drąsiai galima vadinti epochiniu, 1985 m. padarė trys bendradarbiaujantys mokslininkai iš skirtingų universitetų: Bob Curl ir Richard Smalley iš Rice University ir Harry Kroto iš Sasekso universiteto. Jų išradimas neliko nepastebėtas, sulaukė tokio susidomėjimo ir susižavėjimo, kad komanda už savo darbą buvo apdovanota Nobelio premija. Naujoji molekulė pavadinta „Buckminster fulleren” pagal amerikiečių dizainerio ir architekto Buckminsterio Fullerio (Buckminster Fuller), suprojektavusio didelių pastatų geodezinių kupolų formos stogus, kurių forma panaši į fulereno molekulės, pavardę.

Apibrėždami fulereno sąvoką paprastai, suprantamai ir nespecialistams, galime pasakyti, kad tai anglis, savo struktūra panaši į tą, kuri paprastai aptinkama, pavyzdžiui, suodžiuose, išsiskiriančiuose iš kamino. Tai kietosios medžiagos, pasižyminčios būdinga juoda spalva ir metaliniu blizgesiu, kurių cheminės savybės panašios į aromatinių angliavandenilių savybes. Jie labai sunkiai tirpsta, tik kai kuriuose aromatiniuose tirpikliuose, su jais susidaro vadinamasis spalvotas tirpalas, fulereno C60 atveju – violetinio atspalvio. Fulerenai gaunami lazeriu bombarduojant gryno grafito diską, besisukantį helio sraute. Deja, šis metodas buvo ne tik labai brangus ir technologiškai sudėtingas, bet ir neefektyvus, todėl šiuo metu Fuleren C60 gaunamas vadinamuoju liepsnos metodu. Šis metodas yra daug paprastesnis – deginant aromatinių angliavandenilių grupės cheminę medžiagą tolueną, susidaro daug suodžių, kuriuose yra daug fulereno molekulių, kurios vėl išgaunamos naudojant tolueną.

Fuleren C60 yra trečioji mums žinoma anglies forma, turinti unikalią struktūrą, kurios negalima supainioti su jokia kita molekule. Jį sudaro net 60 anglies atomų, sujungtų į sudėtingą formą, panašią į tuščiavidurį rutulį, vadinamą sutrumpintu ikosaedru, ir būtent ši specifinė struktūra lemia itin vertingas jo savybes. Pavyzdžiui, fulerenų viduje galima uždaryti daugelio kitų elementų atomus, ir iki šiol tai buvo padaryta su beveik visais mums žinomais elementais arba net su ištisais mažais cheminiais junginiais. Taip pat patvirtintos jų superlaidumo savybės, todėl jie gali būti naudojami kaip superlaidininkai, t. y. tinkamomis sąlygomis jie gali praleisti elektros srovę be jokio pasipriešinimo. Jei juos sujungtume su tam tikrų polimerų molekulėmis, didelės molekulinės masės cheminėmis medžiagomis, gautume beveik idealų tepalą, tačiau perspektyviausias ir įdomiausias atrodo jų pritaikymas medicinoje. Tyrimai parodė, kad Fuleren C60 yra vienas iš geriausių antioksidantų, t. y. medžiagų, sugeriančių ir naikinančių sveikatai pavojingus laisvuosius radikalus, kurie yra daugelio ligų, įskaitant vėžį, priežastis.

Žmogaus organizmą galima palyginti su didžiuliu fabriku, nuolat gaminančiu šimtus ar net tūkstančius cheminių medžiagų, kurios daro labai įvairų poveikį mūsų sveikatai. Kai kurios iš jų turi teigiamą poveikį, pavyzdžiui, padeda tinkamai virškinti maistą, kuris būtinas metant svorį, o kitos užtikrina tinkamą daugelio vidaus organų, pavyzdžiui, širdies, inkstų ar kepenų, veiklą. Be kita ko, mes gaminame natūralų kolageną, kuris ne veltui vadinamas jaunystės baltymu, kuris rūpinasi odos sveikata, apsaugo ją nuo spuogų ir kitų aknės pažeidimų. Ne mažiau svarbus ir jo poveikis sąnariams, kuriuos jis leidžia išlaikyti visiškai darbingus ir judrius iki pat senatvės. Kita svarbi medžiaga, kurią taip pat natūraliai gamina mūsų epifizės liauka, yra melatoninas, reguliuojantis vidinį biologinį laikrodį, kuris rūpinasi mūsų miego kokybe, šalina nemigą ir todėl leidžia tinkamai atsinaujinti organizmui.

Deja, organizmas gamina ne tik teigiamą poveikį jam darančias medžiagas, bet ir pavojingus toksinus bei kitus nereikalingus medžiagų apykaitos produktus, taip pat ypač pavojingus laisvuosius radikalus, kuriuos saugiai pašalinti nebe taip paprasta. Tai nesuporuoti atomai, kurie gali smarkiai sutrikdyti sveikatos pusiausvyrą. Dauguma atomų, iš kurių sudarytas mūsų kūnas, paskutinėje orbitoje turi po lygiai elektronų, tačiau kartais jų gamybos procese įvyksta tam tikrų sutrikimų, dėl kurių susidaro tik vienas. Toks struktūriškai „nuskurdintas” atomas nuolat stengiasi atgauti pusiausvyrą, cirkuliuoja po visą kūną, ieškodamas prarastos dalelės, ir paprastai bando ją atimti iš kitų šalia esančių atomų. Deja, ieškodamas to, ką prarado, jis tuo pat metu destruktyviai veikia „apiplėštų” atomų struktūrą, o tai kartais gali turėti rimtų pasekmių, ypač kai tai, pavyzdžiui, yra baltymų atomai. Įvairiais būdais jis sunaikina daugelį tokių nepakeičiamų medžiagų, todėl, be kita ko, smarkiai pažeidžia jų ląstelių membranas ar net DNA. Visas šis procesas vadinamas oksidaciniu stresu, kuris sutrikdo subtilią pusiausvyrą tarp laisvųjų radikalų kiekio mūsų organizme ir antioksidantų, leidžiančių juos saugiai ir veiksmingai pašalinti.

Laisvųjų radikalų susidarymą tam tikru mastu lemia ir mūsų pačių veiksmai, o dažniausiai pasitaikantys veiksniai, dėl kurių jie gali susidaryti, yra šie.

Žinome, kad dviejų paskutiniųjų veiksnių sunku išvengti, tačiau kitiems veiksniams galime daryti įtaką, o pakeitę mitybą į sveikesnę arba atsisakę stimuliatorių, išvengsime daugelio ligų, kurias sukelia laisvųjų radikalų perteklius, pvz.

Laisvųjų radikalų sukeliamų ligų sąrašas yra daug ilgesnis, tačiau jos jau yra tokios rimtos, kad jų gydymui reikia modernių, galima sakyti, revoliucinių sprendimų, o Fuleren C60 neabejotinai yra vienas iš jų.

Yra daug antioksidantų, kurie padeda šalinti laisvuosius radikalus, o vitaminas C iki šiol buvo laikomas stipriausiu iš natūralių antioksidantų. Jo nauda neabejotina, tačiau panašių „Fueren C60 ” savybių tyrimai parodė, kad jos yra daug kartų stipresnės. Ne veltui daugelis rimtų mokslininkų iš garsių mokslinių tyrimų centrų vadina ją veiksmingiausia šluota nuo laisvųjų radikalų, o tam įtakos turi daugelis svarbių jos savybių, ir, pasak šios srities specialistų, svarbiausios iš jų yra šios

Fulereno C60 veikimą galima drąsiai apibūdinti kaip visapusišką, ko tikrai negali pasakyti joks kitas antioksidantas, įskaitant minėtą vitaminą C. Be kita ko, buvo patvirtintas antivirusinis jo aktyvumas, leidžiantis veiksmingai kovoti ne tik su populiariais virusais, pavyzdžiui, gripo, bet ir su HIV virusu, sukeliančiu AIDS ligą, kuri paprastai baigiasi paciento mirtimi. Šia anglimi susidomėjo ne tik virusologai, bet ir kitų specialybių gydytojai, įskaitant ortopedus, kurie nori ją naudoti osteoartritui, esančiam uždegimui ir galimam sąnario ar kaulinio audinio suirimui gydyti. Tačiau svarbiausia sritis, kurioje Fuleren C60 neabejotinai bus taikomas, yra onkologija. Nors vėžio gydymas tradiciniais metodais yra labai veiksmingas, ypač jei pirmieji simptomai pastebimi pakankamai anksti, chemoterapijos ar spinduliavimo šalutinis poveikis sukelia kitų, ne mažiau varginančių sveikatos komplikacijų. Be to, kyla rimtų problemų, kai vėžines ląsteles aktyviai naikinančius preparatus reikia pristatyti tiesiai į ligos židinį. Fuleren C60 jungiasi prie tokio specifiškumo molekulių, todėl jos gali būti atpalaiduojamos ilgesnį laiką, o tai padidina gydymo veiksmingumą.

Tikslus ir greitas laisvųjų radikalų neutralizavimas ir šalinimas iš organizmo yra naudingas mūsų sveikatai, tačiau ne mažiau perspektyvūs yra tyrimai, rodantys, kad anglis, kurios molekulinis skaičius C60, gali būti laikoma natūraliu gyvenimo prailgintoju, užkertančiu kelią daugeliui organizmo senėjimo procesų. Su žiurkėmis atlikti eksperimentai įtikinamai parodė, kad reguliariai fulerenus vartojančių žiurkių gyvenimo trukmė pailgėjo beveik 90 proc. Šiuo metu taip pat tiriamas „Fuleren C60” poveikis žmogaus gyvenimo pratęsimui, o Ohio dirbantis funkcinės medicinos specialistas daktaras Phil Meyers bando jį su savimi. Jau po trumpo laiko jis pajuto teigiamą poveikį, įskaitant pagerėjusį bendrą fizinį pasirengimą ir greitesnį raumenų atsistatymą po sunkių fizinių krūvių. Deja, rezultatai kol kas nesulaukė didelio susidomėjimo, o preparatų, kurių sudėtyje yra šios formos anglies, galima įsigyti ribotais kiekiais ir daugelyje šalių jie vis dar laikomi maisto papildu, o ne visaverčiu vaistu. Deja, taip jau yra su naujovėmis, bet galima tik tikėtis, kad su laiku tai pasikeis ir netrukus kiekvienoje vaistinėje galėsime nusipirkti vaistų, kurių sudėtyje yra Fuleren C60, ir džiaugtis visiška sveikata, apsaugoti nuo laisvųjų radikalų sukeliamų ligų, o mūsų gyvenimas gerokai ir pastebimai pailgės.