Fosforas – dar vienas žmogaus sveikatai būtinas elementas
Žmogaus sveikatai svarbūs ne tik tokie mikroelementai kaip magnis, selenas ar geležis. Ne mažiau svarbūs ir kiti elementai, vadinamieji mineralai, o fosforas tarp jų atlieka ypatingą funkciją. Fosforas yra atsakingas už daugybę organizme vykstančių procesų, o jo perteklius arba trūkumas iš karto neigiamai veikia sveikatą. Todėl verta pažinti fosforą, kad galėtume jo tiekti tinkamais kiekiais ir pasinaudoti gausia jo nauda.
Contents
Kas yra fosforas?
Pripažinkime, be fosforo negalime normaliai funkcionuoti, todėl svarbu daugiau sužinoti apie šį mineralinį elementą. Fosforas yra vienas iš seniausių mums žinomų cheminių elementų, pirmą kartą išskirtas dar 1669 metais. Periodinėje elementų lentelėje jis žymimas raide Pfosforas priskiriamas nemetalams ir būna keturių alotropinių formų:
- baltasis fosforas
- raudonasis fosforas
- violetinis fosforas;
- juodasis fosforas.
Tačiau mus labiau domina ne tikslios cheminės ar fizikinės fosforo savybės, o jo svarba sveikatai. Žmogaus organizme jo daugiausia yra dantyse ir kauluose, beveik 85 proc. viso kiekio. Likusi fosforo dalis yra ląstelių membranose ir minkštuosiuose audiniuose bei nukleino rūgštyse, t. y. mūsų DNA ir RNA.
Ar fosforas turėtų būti tiekiamas griežtai nustatytomis dozėmis?
Rekomenduojamų fosforo dozių papildymas yra ne mažiau svarbus norint išlaikyti visišką sveikatą iki gilios senatvės. Specialistai jau seniai nustatė šio elemento paros normas, kurių nereikėtų viršyti. Kartu jos priklauso nuo amžiaus ir sudaro šias paros normas:
- kūdikiai – 150 mg;
- vaikams nuo 5 mėnesių iki 1 metų – 300 mg;
- vaikams nuo 1 iki 3 metų – 460 mg;
- vaikams nuo 4 iki 6 metų – 500 mg;
- vaikams nuo 6 iki 9 metų – 600 mg;
- mergaitėms ir berniukams nuo 10 iki 18 metų – 1250 mg;
- moterims ir vyrams nuo 18 metų – 700 mg;
- nėščioms ir žindančioms moterims iki 19 metų – 1250 mg;
- nėščioms ir žindančioms vyresnėms nei 19 metų moterims – 700 mg.
Kokius natūralius fosforo šaltinius verta naudoti?
Paprasčiausias būdas greitai papildyti galimą fosforo trūkumą – vartoti fosforo papildus. Tačiau paprasčiausias sprendimas ne visada yra geriausias, be to, kai kurie papildai gali turėti nemalonų šalutinį poveikį. Tai daugiausia virškinimo sutrikimai, atsirandantys dėl tam tikrų medžiagų, papildančių tablečių sudėtį, veikimo.
Todėl geriau pasinaudoti natūraliais šio elemento šaltiniais, į kasdienį racioną įtraukti jo turinčių maisto produktų. Sveikos mitybos specialistai, profesionalūs dietologai, pirmiausia nurodo tokius fosforo šaltinius mityboje, pvz:
- mėsa, tiek raudona, tiek paukštiena;
- subproduktus, pvz., kepenis
- šaltibarščiai
- vištų kiaušiniai;
- pieno produktai, fermentiniai, geltonieji ir lydyti sūriai;
- žuvis, rūkyta, konservuota žuvis, sūdyta silkė;
- ankštinės daržovės, pvz., sausos pupelės, avinžirniai, lęšiai, žirniai ir sojos pupelės;
- šviežios daržovės, krienai, česnakai, špinatai, brokoliai, baltagūžiai kopūstai;
- grybai;
- tam tikri vaisiai, avietės, obuoliai, apelsinai, serbentai, kiviai, džiovinti abrikosai, figos, avokadai;
- riešutai, žemės riešutai, lazdyno, graikiniai ir graikiniai riešutai bei pistacijos;
- migdolai;
- moliūgų sėklos ir saulėgrąžų sėklos;
- pilno grūdo produktai, dribsniai, sėlenos, sėlenos, tamsi duona;
- grikių kruopos;
- baltųjų ir rudųjų ryžių;
- javų grūdai ir kukurūzai;
- juodoji arbata, kakava ir juodasis šokoladas.
Kokios fosforo savybės naudingiausios mūsų sveikatai?
Jau žinome, kas yra fosforas, kiek jo turėtume suvartoti kasdien ir kokie šaltiniai yra vertingiausi. Tačiau vis dar nežinome, kokios fosforo savybės yra naudingos mūsų sveikatai ir kokias svarbias funkcijas jis atlieka mūsų organizme. Specialistai ypač atkreipia dėmesį į:
- kartu su vitaminu D ir kalciu dalyvauja procesuose, atsakinguose už kaulų ir dantų mineralizaciją, todėl yra svarbus osteoporozės prevencijos elementas;
- smegenų ir kitų nervų sistemos dalių veiklos reguliavimą, tinkamą nervinių impulsų laidumą;
- dalyvauja formuojantis nukleino rūgštims, ypač DNA, taip pat yra perduodamos genetinės informacijos nešėjas;
- gebėjimas palaikyti normalią organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą;
- normalios inkstų, širdies ir širdies bei kraujagyslių sistemos funkcijos palaikymas;
- įtaka raumeninio audinio, minkštųjų audinių ir gleivinių vystymuisi ir funkcijai;
- dalyvavimas angliavandenių ir riebalų apykaitos procesuose ir reakcijose, kuriomis siekiama gauti dideles energijos dozes;
- organizmo hormonų pusiausvyros reguliavimas;
- normalios kraujo pH vertės palaikymas;
- greitesnis pažeistų audinių atsinaujinimas, greitesnis žaizdų ir odos sudirgimų gijimas;
- toksinų šalinimo iš organizmo palaikymui.
Kokios yra fosforo trūkumo ir pertekliaus priežastys ir simptomai?
Kad fosforas 100 proc. atliktų savo funkcijas ir būtų naudingas sveikatai, jo visada turi būti tiekiama konkrečiomis minėtomis dozėmis. Reikėtų vengti tiek fosforo trūkumo, tiek pertekliaus, nes abu šie reiškiniai gali sukelti sveikatos komplikacijų. Verta išsiaiškinti, kokios yra jų priežastys ir simptomai, tai padės išvengti tokių klaidų ateityje.
Fosforo trūkumas organizme
Hipofosfatemija – tai profesionalus, mokslinis pavadinimas, kuriuo vadinamas atsirandantis fosforo trūkumas organizme, kai jo kiekis kraujo serume nukrenta žemiau 0,9 mmol/l. Neabejotinai verta vengti šios sveikatai pavojingos būklės, kurios priežastys yra įvairios, o dažniausios, kurias nurodo gydytojai, yra šios:
- netinkama, nesubalansuota mityba, kurią sudaro produktai, kuriuose šio elemento yra per mažai;
- piktnaudžiavimas alkoholiu, kuris net išplauna fosforą iš organizmo;
- virškinimo sistemos negalavimai, kurie gali trukdyti įsisavinti fosforą, arba viduriavimas ar vėmimas, dėl kurių fosforas pasišalina iš organizmo;
- inkstų sutrikimai, dėl kurių fosforas pasišalina su šlapimu;
- vitamino D trūkumas;
- vartojant vaistus, kurių sudėtyje yra kalcio karbonato arba aliuminio oksido;
- diuretikų vartojimas;
- diabetinė ketoacidozė;
- hiperparatiroidizmas.
Daugeliu atvejų fosforo trūkumas išlieka latentinis, tačiau kartais pasireiškia tam tikrais nusiskundimais, kurie turėtų iš karto sukelti susirūpinimą ir būtinybę atlikti atitinkamus tyrimus. Hipofosfatemijos atveju galima tikėtis šių simptomų:
- raumenų audinio susilpnėjimas, kuris kraštutiniais atvejais gali sukelti raumenų irimą, t. y. rabdomiolizę;
- stiprus raumenų skausmas ir patinimas;
- kaulų skausmas;
- sąmonės sutrikimai, haliucinacijos ir dezorientacijos jausmas;
- judėjimo sunkumai, vadinamoji šlubčiojanti eisena;
- neurologiniai sutrikimai, tokie kaip traukuliai, parestezijos ir paralyžius;
- virškinimo sistemos sutrikimai, pykinimas, viduriavimas ar vėmimas.
Fosforo perteklius organizme
Dažniau pasitaikanti liga moksliškai vadinama hiperfosfatemija , apie kurią kalbama, kai fosforo kiekis kraujo serume yradidesnis nei 1,6 mmol/l. Situacija tokia rimta, kad jos neigiamas poveikis veikia praktiškai visą organizmą, o šio elemento pertekliaus priežastis gali būti:
- maisto produktų, kurių sudėtyje yra per daug fosforo, vartojimas;
- nekontroliuojamas maisto papildų, kurių sudėtyje yra šio elemento, vartojimas;
- inkstų veiklos sutrikimai, dėl kurių sunku ar net neįmanoma pašalinti fosforo pertekliaus su šlapimu;
- nuolatinis piktnaudžiavimas alkoholiu;
- traumos, dėl kurių smarkiai pažeisti audiniai;
- hemolizė, t. y. raudonųjų kraujo kūnelių irimas;
- intensyvus fizinis krūvis;
- neatpažintas ir negydomas diabetas;
- hipokalcemija, t. y. kalcio trūkumas organizme.
Fosforo perteklius, kaip ir jo trūkumas, iš pradžių gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Situacija taip pat nėra pavojinga, kai tuo pat metu organizmą aprūpiname pakankamu vitamino D kiekiu. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokio dydžio yra susidaręs trūkumas, jei jis ir toliau didėja, po tam tikro laiko gali būti pastebėtas:
- kaulų susilpnėjimas, kraštutiniais atvejais – kaulų suminkštėjimas;
- didesnė tikimybė susirgti osteoporoze ir didesnis kaulų jautrumas lūžiams;
- kalcio nuosėdų nusėdimas audiniuose;
- skausmingi raumenų spazmai;
- tachikardija, t. y. padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje;
- per žemas kraujospūdis, arba vadinamoji hipotenzija;
- padidėjusi širdies priepuolio ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika;
- didesnė smegenų pažeidimo tikimybė;
- juntamas pažinimo funkcijų sutrikimas;
- mažiau efektyvus imuninės sistemos veikimas, didesnis jautrumas įvairioms infekcijoms.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:
- https://www.healthline.com/health/how-your-body-uses-phosphorus
- https://www.healthline.com/health/phosphorus-in-diet
- https://www.healthline.com/nutrition/foods-high-in-phosphorus
- https://www.healthline.com/health/phosphorus-deficiency
- https://www.webmd.com/vitamins-and-supplements/what-is-phosphorus
- https://www.webmd.com/diet/foods-high-in-phosphorus
