Gyvendami šiais laikais, kupinais techninių patogumų, pamažu apsiribojame uždaromis patalpomis. Didžiąją dienos dalį praleidžiame darbe, kuris daugeliu atvejų verčia mus užimti sėdimą, tik iš pažiūros patogią padėtį. Grįžę namo vėl sėdime ant sofos ar fotelio, o toks nesveikas sėdimas gyvenimo būdas greitai pradeda neigiamai veikti mūsų sveikatą. Gydytojai skambina pavojaus varpais, tačiau dažniausiai jų nepaisoma, ir mes toliau dirbame savo darbą, kasdien kenkdami sau. Tačiau būtina nuspręsti judėti iš namų, o fizinis aktyvumas, nors iš pradžių ir varginantis, laikui bėgant pradės duoti mums daug naudos.

Tačiau prieš pradedant bėgioti maratonus ar kopti į kalnų viršūnes, verta žinoti, kas iš tikrųjų yra tas fizinis aktyvumas, į kurį esame nuolat raginami. Ši sąvoka yra praktiškai neatsiejama nuo sporto šakos praktikavimo ir turėtų būti nagrinėjama šiuo požiūriu. Egzistuoja daug fizinio aktyvumo apibrėžimų, kurie kartais kardinaliai skiriasi, priklausomai nuo to, ar juos pateikia gydytojai, ar sporto treneriai.

Geriausiai ji suprantama kaip visa motorinė veikla, dėl kurios pagerėja kūno efektyvumas ir fizinis pajėgumas, o tai leidžia tinkamai vystytis. Jis teigiamai veikia skeleto ir sąnarių sistemą, raumenis, širdį ir kraujotakos sistemą, net smegenis ir nervų sistemą. Kitas ne mažiau naudingas gydytojų pateiktas apibrėžimas sako, kad fizinio aktyvumo sąvoka apima visus žmogaus kūno judesius, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Todėl galima sakyti, kad esame aktyvūs praktiškai visą laiką, tačiau šis aktyvumas ne visada duoda teigiamų rezultatų.

Sunku rasti žmogų, kuris bent kartą nebūtų girdėjęs posakio „judėjimas – tai sveikata „, ir tai yra nuoširdi, bet dažniausiai nepakankamai įvertinta tiesa. Tai liečia beveik visas Vakarų visuomenes, įskaitant ir mūsų šalies gyventojus, iš kurių daugiau kaip 60 proc. negalima priversti dėti pastangų. Nuolatiniai medikų bendruomenės ir Pasaulio sveikatos organizacijos raginimai išeiti iš namų ir judėti lauke bent 60 minučių per dieną kelis kartus per savaitę neturi jokio poveikio. Jei to nepadarysime, turėsime susitaikyti su laipsnišku sveikatos būklės blogėjimu, dėl kurio išsivysto daugybė ligų, dažnai net pavojingų gyvybei.

Reguliaraus fizinio aktyvumo nauda yra nepervertinama, todėl jis rekomenduojamas ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams bei jaunuoliams, sudarant sąlygas jų tinkamam vystymuisi, įskaitant protinį vystymąsi. Jei savo nuotykį pradėsime nuo įprastų kasdienių pasivaikščiojimų, palaipsniui pereidami prie sporto, netrukus pastebėsime, kaip teigiamai į tai reaguoja mūsų kūnas. Svarbiausi penki specialistų nurodyti privalumai sveikatai, kuriuos dėl jo gausime, yra šie:

Fizinis aktyvumas ir tinkama lieknėjimo dieta yra du tinkamo kūno svorio palaikymo pagrindai, kurie gerokai sumažina antsvorio ir nutukimo riziką. Reguliari mankšta veiksmingai apsaugo nuo svorio didėjimo ir padeda reguliuoti virškinimo procesus, be kita ko, gerindama už tai atsakingą žarnyno peristaltiką. Pradedame greičiau deginti kalorijų perteklių ir riebalinį audinį, susikaupusį raukšlių pavidalu įvairiose kūno vietose. Laikantis tinkamos mitybos, mums nebegresia diabetas, dėl kurio sergantieji dažnai greitai priauga svorio.

Antsvoris ir dar pavojingesnė jo forma – nutukimas – yra dvi svarbiausios širdies ir kraujagyslių ligų priežastys, dėl kurių kasmet pasaulyje miršta milijonai žmonių. Intensyvūs fiziniai pratimai didina širdies raumens efektyvumą, todėl geriau teka kraujas, mažėja perteklinis spaudimas ir reguliuojamas širdies ritmas. Dėl netrukdomos kraujotakos cholesterolio kiekis kraujyje išlieka saugus, o tai yra svarbus aterosklerozės prevencijos elementas. Tinkamas kraujospūdis sumažina širdies priepuolio ir insulto riziką .

Negalima paneigti, kad dauguma mūsų gyvena gana nervingą gyvenimo būdą, kuris skatina dar vienos ligos – streso– vystymąsi, darantį destruktyvų poveikį visam organizmui. Reguliarus fizinis aktyvumas teigiamai veikia nervų sistemos veiklą, nes smegenys geriau aprūpinamos deguonimi. Intensyvus fizinis krūvis leidžia mums visiškai atsikratyti streso, todėl išsiskiria daugiau endorfinų, arba laimės hormonų, kurie suteikia mums puikią psichinę nuotaiką. Jaučiamės visiškai atsipalaidavę, greičiau atsigauname po fizinio krūvio, nebekankina nemiga ar depresija.

Gerai veikiančią imuninę sistemą galima palyginti su gynybine linija, natūraliu barjeru, saugančiu organizmą nuo galimų infekcijų. Fizinio krūvio trūkumas kartais taip susilpnina ją, kad ji tampa neveiksminga net ir paprasto peršalimo atveju. Taigi pasirūpinkime imuninės sistemos stiprinimu, ypač dabar, padidėjusios gripo arba COVID – 19 rizikos laikotarpiu, kuris gresia mums visiems.

Kasdienis fizinis aktyvumas padeda atsikratyti viso viršsvorio ir sudeginti riebalus, kuriuos tuoj pat turėtų pakeisti raumeninis audinys. Juk įspūdingų raumenų arba raumenų masės priauginimas yra vienas iš beveik kiekvieno lieknėjimo gydymo tikslų, modeliuojančių figūrą ir darančių didelę įtaką sveikatai. Raumenys, ypač skeleto, greitai sustiprės, todėl galėsite išlaikyti taisyklingą laikyseną ir sumažinti traumų riziką užsiimant mėgstama sporto šaka. Jie taip pat apsaugo sąnarius nuo degeneracinių pakitimų sukeliamo skausmo, nes juos stabilizuoja didelėmis pastangomis.

Jau žinome, kaip fiziniai pratimai veikia mūsų sveikatą, tačiau ne mažiau svarbu pasirinkti fizinį pasirengimą atitinkančią mankštos formą. Profesionalūs treneriai griežtai nerekomenduoja sportuoti žmonėms, kurie nėra pasirengę sportuoti varžybų metu, o tokio neatsakingumo pasekmės gali būti pražūtingos. Neįkaitę ir neištempti raumenys ir sąnariai yra tiesioginis kelias į traumas, todėl geriau savo fizinio aktyvumo nuotykį pradėti nuo ko nors lengvesnio, ir tai rekomenduoja specialistai:

Kiekvienas gali sau leisti tokią veiklą ir čia būtų sunku rasti pasiteisinimų. Paprastai į darbą važiuojame automobiliu arba viešuoju transportu, bet jei jis nėra per toli, verta eiti į abi puses pėsčiomis. Neslepiame, kad pradžioje gali būti šiek tiek sudėtinga, todėl rekomenduojame nordic walking, pasivaikščiojimą su lazdomis, kurį verta apsvarstyti dėl jo neginčijamų privalumų:

Bėgimas yra natūralus ėjimo tęsinys, todėl kasmet vis daugiau žmonių renkasi bėgimą, kad pagerintų savo fizinę formą ir bendrą sveikatą. Tačiau tai aukštesnė bėgimo mokykla, reikalaujanti ne tik kruopštaus fizinio pasiruošimo, bet ir tam tikrų išlaidų tinkamai įrangai įsigyti. Absoliutus prioritetas šiuo atveju yra aukštos kokybės batai, prigludę prie kojos ir turintys amortizuojantį padą, ant kurių tikrai neverta taupyti. Taip ne tik išvengsite traumų, bet ir pajusite tikrą malonumą eidami pėsčiomis, o jūsų kūnas įgaus

Tai dar viena fizinio aktyvumo forma, kurią pamėgo milijonai žmonių visame pasaulyje ir kuria verta pasidomėti. Paprastai dviračius laikome garaže arba rūsyje, bet jie dažniausiai stovi nenaudojami, o tai yra rimta klaida, atsižvelgiant į mūsų sveikatą. Niekas mūsų neverčia iš karto dalyvauti Taikos lenktynėse ar Tour de France, tačiau važinėti kelis kartus per savaitę labai rekomenduojama. Važiavimas dviračiu, be akivaizdžios naudos sveikatai, kaip ir bėgimas ar nordic walking, turi ir kitų privalumų: