Adaptogenai – kas tai yra ir kaip jie veikia žmogaus organizmą?
Netradicinėje medicinoje naudojama daugybė natūralių metodų, pirmiausia pagrįstų daugelio žolelių ir kitų augalų gydomuoju poveikiu, siekiant palaikyti susilpnėjusią sveikatos būklę. Kai kurie iš jų pasižymi ypač teigiamu poveikiu žmogaus organizmui, galima sakyti, kad jie prisitaiko prie konkrečių sąlygų, kuriomis turėtų veikti, todėl juos vadiname adaptogenais. Jų yra daug, todėl verta išsiaiškinti,kokiomis savybėmis jie pasižymi ir kuriuos turėtume pradėti vartoti.
Contents
Kas yra adaptogenai?
Sąvoka adaptogenai jau visam laikui įsitvirtino ne tik natūraliosios medicinos apskritai ir holistinio požiūrio į sveikatą šalininkų žodyne. Jų veikimo mechanizmas mums vis dar saugo daug paslapčių, tačiau sužinoję apie juos daugiau, jau žinome, kad jų veiksmingumu ir teigiamomis sveikatą stiprinančiomis savybėmis negalima labai abejoti. Pirmą kartą šis pavadinimas buvo pavartotas 1940 m., kai rusų mokslininkas tyrinėjo tam tikrų augalų rūšių poveikį dėl įvairių priežasčių nusilpusiam organizmui stiprinti.
Pagal dabartinį ir visuotinai priimtą apibrėžimą adaptogenai apibrėžiami kaip augalai, kurių funkcija – reguliuoti ir normalizuoti organizmo veiklą. Visų pirma jie stiprina mūsų atsparumą neigiamam streso poveikiui, su kuriuo kartais sunku susidoroti ir dėl kurio gali išsivystyti daug daugiau ar mažiau sunkių ligų. Adaptogeninėmis savybėmis pasižyminčių augalų veikimas leidžia mums geriau ir greičiau prisitaikyti prie visų besikeičiančių išorinių sąlygų, tuo pačiu metu sumažinant jau padarytos žalos padarinius.
Kokias gydomąsias adaptogenų savybes ypač verta pabrėžti?
Fitoterapija, arba vaistažolių medicina, žmonijai žinoma jau tūkstančius metų, ir šiandien taip pat naudojame įvairius augalus ir vaistažoles daugelio negalavimų simptomams palengvinti. Tačiau turėtume žinoti, kad ne visus augalus galima priskirti adaptogenams. Jie turėtų pasižymėti gana specifinėmis savybėmis ir, be kita ko, neturi sukelti priklausomybės, sąveikauti su vaistais, turėti pavojingų toksinių junginių, kurie gali labiau pakenkti, nei padėti, ir sukelti šalutinį poveikį.
Jei nežinome, kurie augalai atitinka šias sąlygas, visada galime pasikonsultuoti su specialistais, pvz. Taip pat verta sužinoti apie visas svarbias adaptogeninių augalų savybes, kurios naudingos daugeliui sveikatos aspektų, iš kurių svarbiausios yra šios:
- praktiškai viso organizmo, visų jo vidaus organų ir sistemų funkcionavimo normalizavimas, veikimas ląsteliniu ir hormoniniu lygmeniu;
- natūralaus imuniteto stiprinimas, imuninės sistemos stimuliavimas;
- antioksidacinis poveikis, apsaugantis ląsteles nuo neigiamo oksidacinio streso, kurį sukelia laisvųjų radikalų perteklius, poveikio;
- veiksmingesnis toksinų ir nereikalingų medžiagų apykaitos procesų liekanų valymas;
- geresnė smegenų ir nervų sistemos veikla, gerėjanti atmintis, koncentracija ir kognityvinės funkcijos;
- greitesnis organizmo atsistatymas tiek po didelio krūvio, tiek po ligos;
- didesnis atsparumas stresinėms situacijoms, nervų virpėjimo nuraminimas ir psichinės nuotaikos pagerėjimas;
- miego kokybės pagerėjimas, todėl lengviau užmigti ir įveikti nemigą;
- padidėjęs atsparumas išoriniams dirgikliams, ypač triukšmui, dėl kurio taip pat gali padidėti streso lygis;
- odos būklės ir išvaizdos gerinimas, spartinant jos ląstelių atsinaujinimą, stabdant natūralius senėjimo procesus;
- priešuždegiminis, priešgrybelinis ir antivirusinis poveikis, leidžiantis susidoroti su daugeliu pavojingų įvairaus pobūdžio infekcijų.
Kokių adaptogenų verta turėti savo namų vaistinėlėje?
Dabar, kai jau žinome, kas yra adaptogenai ir kokiomis sveikatai naudingomis savybėmis jie pasižymi, metas išsiaiškinti, kurie iš jų yra patys veiksmingiausi ir tikrai verti turėti savo namų vaistinėlėje. Šios srities ekspertai pataria vartoti būtent šiuos šešis natūralius augalinės kilmės adaptogenus, pvz:
Ashwagandha
Turintis lotynišką pavadinimą Withania Somnifera, mūsų šalyje dar žinomas kaip vitanijos šliužas arba indiškas ženšenis, bene labiausiai vertinamas ir plačiausiai vartojamas adaptogenas pasaulyje. Laukinėje gamtoje ashwagandha auga Tolimuosiuose Rytuose, daugiausia Indijoje, ir priskiriamas Solanaceae šeimos augalams. Jis vartojamas jau beveik 5 000 metų, pirmiausia – šaknies milteliai, dedami į daugybę maisto papildų, o unikalias savybes lemia augalo sudėtis.
Be kita ko, jame yra aktyviųjų biologinių junginių, vadinamų vitanolidais, vitamino C, fitosterolių, flavonoidų, daugybės alkaloidų, karotino, kumarinų, saponinų, maistinių skaidulų ir mineralų, įskaitant kalcį ir geležį. Dėl šių priežasčių galima tikėtis, kad jis veiks:
- smegenų ir kitų nervų sistemos dalių veiklą, gerina atmintį, koncentraciją ar gebėjimą mokytis;
- mažina riziką susirgti pavojingomis neurodegeneracinėmis ligomis, Alzheimera ir Parkinsono liga;
- stiprinant nusilpusią imuninę sistemą;
- mažina „blogojo ” cholesterolio LDL kiekį ir reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje;
- kovoti su nemiga, palengvinti užmigimą ir pagerinti miego kokybę;
- didina atsparumą stresui, nes sumažėja „streso hormono” kortizolio kiekis, kartu palengvėja kitos nervinės įtampos simptomai.
Ženšenis
Augalas, turintis bene geriausiai žinomų sveikatą stiprinančių savybių, ne tik adaptogeninių, nors jo atveju jos ypač stiprios. Panax ginseng, nes toks yra jo lotyniškas mokslinis pavadinimas, taip pat yra gausybė daugybės maistinių medžiagų, kurios tiesiog būtinos mūsų organizmo sveikatai. Be kita ko, ženšenio šaknyje yra vitamino B1, arba tiamino, vitamino B4, arba cholino, vitamino C, vitamino E ir ginsenozidų, kurie veikia:
- priešuždegiminių ir antikoaguliacinių savybių;
- susilpnėjusio natūralaus imuniteto palaikymui;
- aukšto seksualinio pajėgumo palaikymui;
- LDL cholesterolio kiekio kraujyje normalizavimui ir kraujospūdžio reguliavimui;
- stiprų antioksidacinį poveikį, šalinantį sveikatai pavojingus laisvuosius radikalus;
- greitesnis organizmo atsistatymas ne tik po fizinio, bet ir protinio krūvio, kartu suteikiant dideles energijos dozes;
- neuroprotekcinės savybės, gerinančios atmintį ir koncentraciją, mažesnė Alzheimera ligų rizika.
Maca šaknis
Gauta iš augalo, kuris laukinėje gamtoje auga Peru, daugiau kaip 4 000 000 metrų aukštyje, tačiau šiame pasaulio regione žinomas ir vertinamas jau šimtmečius. Maca šaknis, Lepidium peruvianum, mūsų šalyje dar vadinama pipirine žole arba Peru ženšeniu, yra dar vienas adaptogenas, kurį verta pristatyti. Tyrimai parodė, kad ji yra itin turtingas daugelio biologiškai aktyvių medžiagų, flavonoidų, antocianinų, saponinų ir taninų šaltinis. Jas palaiko B grupės vitaminai, tiaminas ir riboflavinas, vitaminai C ir E bei mineralai, cinkas, varis, kalis, kalcis ir geležis, kartu suteikdami jam savybių:
- antioksidantas, šalinantis organizme susikaupusius laisvuosius radikalus, kurie gali pažeisti ląsteles ir tapti daugelio pavojingų ligų priežastimi;
- palaiko nusilpusią nervų sistemą, kad ji galėtų geriau susidoroti su galimu stresu;
- atkurti psichinę gerovę;
- stiprina atmintį, koncentraciją ir kognityvines funkcijas;
- šalinti fizinio ir protinio išsekimo padarinius;
- susilpnėjusiam lytiniam potraukiui didinti.
Bacopa monnieri
Augalas, šimtmečius naudojamas ajurvedoje, arba tradicinėje indų medicinoje, ir priklausantis lepšių šeimai, dar vadinamas brahmi. Mūsų šalyje bacopa monnieri turi ne tokį egzotišką mažalapės bakopos pavadinimą ir yra dar vienas adaptogenas, kurį verta reguliariai vartoti ne tik kovojant su stresu. Jo veikimas pirmiausia pagrįstas steroidinių saponinų, fenolių, fitosterolių ir flavonoidų buvimu ir susideda iš:
- neurotransmiterių, atsakingų už nervinių impulsų perdavimą, funkcijos stiprinimas;
- gerina gebėjimą mokytis ir įsisavinti daugiau naujos informacijos, nes gerina atmintį ir koncentraciją;
- antioksidacinis, antibakterinis ir priešuždegiminis poveikis;
- dėl raminamųjų, nerimą mažinančių ir net antidepresinių savybių mažina streso simptomus;
- imuninės sistemos, širdies ir kraujotakos sistemos palaikymui.
Centella Asiatica
Dar vienas adaptogenas, naudojamas senovės Indijos ajurvedoje, ir jo gydomųjų savybių negalima paneigti. Natūraliosios medicinos šalininkams jis geriau žinomas kaip Gotu Kola, o jo sudėtyje, be kita ko, yra triterpeno junginių, flavonoidų, eterinių aliejų, fitosterolių, taninų, mineralų, įskaitant taip reikalingą magnį. Reguliarus preparatų, kurių sudėtyje yra Centella Asiatica, Centella asiatica, vartojimas teigiamai veikia:
- greitam didelio streso lygio mažinimui;
- praktiškai visų streso simptomų, įskaitant nerimą, palengvėjimui;
- pagrindinių neuromediatorių dopamino ir serotonino gamybos didinimui;
- gerina nervinių impulsų laidumą;
- naujų smegenų ląstelių gamyba, todėl gerėja atmintis, koncentracija ir pažinimo funkcijos;
- dėl antioksidacinių Gotu Kola savybių sumažėja neigiamas oksidacinio streso poveikis;
- dėl raminamojo poveikio pagerėja miego kokybė.
Rhodiola rosea
Paskutinis adaptogenas, kurį, mūsų nuomone, verta turėti savo namų vaistinėlėje, yra kalninė rodiolė Rhodiola rosea, kuri laukinėje gamtoje auga šalto klimato šalyse, įskaitant Arktį. Ji dar vadinama „auksine šaknimi„, vis dažniau auginama kitose pasaulio vietose, įskaitant Lenkiją, ir pasižymi sudėtimi, atsakinga ne tik už adaptogenines savybes. Joje yra fitosterolių, katechinų, flavonoidų, fenolinių rūgščių, mikroelementų, chromo, mangano, vario ir seleno, ir būtent jiems rodiola rosea turi būti dėkinga už savo poveikį:
- rotojos poveikis: antioksidacinis ir antibakterinis;
- adaptogeninis, leidžiantis sumažinti streso ir kitos nervinės įtampos poveikį;
- gerina nuotaiką ir psichinę savijautą, nes didina serotonino, vadinamojo laimės hormono, gamybą;
- stiprina nusilpusias gyvybines jėgas, fizinę ir protinę ištvermę;
- gerina pažintinius gebėjimus, atmintį ir koncentraciją;
- sumažinti per didelį cukraus kiekį kraujyje;
- gerina miego kokybę ir mažina nuovargio poveikį.
Kokios yra kontraindikacijos, neleidžiančios vartoti adaptogenų?
Deja, ne visi gali pasinaudoti daugybe privalumų, kuriuos teikia reguliarus maisto papildų, kurių sudėtyje yra pirmiau išvardytų adaptogenų, vartojimas. Prieš tai būtina atidžiai perskaityti pridedamą informacinį lapelį, visų pirma kontraindikacijas, o tos, į kurias reikės atsižvelgti, yra šios:
- nėštumas ir žindymo laikotarpis;
- jaunesnis nei 18 metų amžius, o dėl tokio produkto vartojimo vaikams patartina pasitarti su specialistu;
- tam tikros širdies ir kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, ženšenio nerekomenduojama vartoti esant aukštam kraujospūdžiui;
- kartu vartojant tam tikros rūšies vaistus, pavyzdžiui, raminamuosius, nerimą mažinančius, skausmą malšinančius ir antidepresantus; būtina perskaityti pakuotės lapelį;
- nesuderinti adaptogenų su alkoholiu;
- individualios alerginės reakcijos galimybė.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:
- https://www.healthline.com/health/stress/smart-girls-guide-to-adaptogens
- https://www.healthline.com/nutrition/ashwagandha
- https://www.healthline.com/nutrition/ginseng-benefits
- https://www.healthline.com/nutrition/benefits-of-maca-root
- https://www.healthline.com/nutrition/bacopa-monnieri-benefits
- https://www.healthline.com/health/gotu-kola-benefits
- https://www.healthline.com/nutrition/rhodiola-rosea