Negalima paneigti, kad šiais laikais dauguma mūsų gyvena beveik pašėlusiu tempu, kurį lemia mūsų profesinis ir asmeninis gyvenimo būdas. Nuolatinis skubėjimas reiškia, kad tam tikru metu pradedame jausti nerimą keliančius simptomus ir, deja, esame linkę juos ignoruoti. Tai klaida, nes jie gali būti didėjančio nuovargio požymiai, kurie ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį visai sveikatos būklei ir tapti organizmo liga.laikui bėgant gali turėti neigiamą poveikį visai sveikatos būklei, tapti kur kas rimtesnių negalavimų priežastimi, net pereiti į lėtinio nuovargio būseną .

Prieš aprašydami metodus, kaip išvengti ir palengvinti nuolatinio siaubingo nuovargio ir nenorėjimo nieko veikti simptomus , turėtume išsiaiškinti, kaip specialistai apibrėžia lėtinio nuovargio sindromą.

Jis taip pat pakaitomis vadinamaslėtinio nuovargio sindromu arba vadinamas anglišku trumpiniu CFS, kuris reiškia Chronic Fatigue Syndrome. Ši būklė pripažinta kaip medicininis vienetas, kai nuolat, nepriklausomai nuo poilsio kiekio, jaučiamas didelis fizinis ir psichinis nuovargis, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais.

Lėtinio nuovargio sindromas gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniausiai juo serga aktyvūs 20-50 metų amžiaus žmonės. Įdomu tai, kad juo daug dažniau skundžiasi moterys, nors pastaruoju metu tai nebėra laikoma taisykle. Dėl CFS daug greičiau išeikvojame visą sukauptą energiją kasdienei veiklai atlikti, todėl sumažėja mūsų fizinis darbingumas ir intelektiniai gebėjimai.

Nuovargio jausmas, kurį pradedame jausti net po , atrodytų, lengvos ir nenuobodžios dienos, yra susijęs ne tik su fiziniu aspektu, nors reikia pripažinti, kad būtent su juo dažniausiai susiduriame. Jį galime pradėti jausti įvairiose situacijose, po fizinio darbo ar sporto, tačiau kai jis atsiranda be jokios aiškios priežasties, neabejotinai kelia nerimą.

Lygiai taip pat dažnai pradedame jausti kitokio pobūdžio nuovargį, neigiamai atsispindintį mūsų psichinėje savijautoje , o tai savo ruožtu gali reikšti, kad esame tiesiog perkrauti protiniu darbu. Šią būseną sukelia ir kiti veiksniai, įskaitant stresą ar nervingų situacijų perteklių gyvenime. Kartu nereikėtų nuvertinti ir jutiminio nuovargio, kurį sukelia neigiamų išorinių dirgiklių, ypač triukšmo , perkrova.

Dabar, kai jau žinome, kokios nuovargio rūšys, lemiančios lėtinę jo formą, gali užpulti mūsų organizmą, turėtume žinoti dažniausias jų priežastis. Jas taip pat verta suskirstyti į kelias atskiras grupes, susijusias su atskirais šios būklės tipais. Specialistai pirmiausia nurodo:

Nors lėtinio nuovargio sindromą dažniausiai patiria fizinė žmogaus kūno pusė, nereikėtų nuvertinti jo pražūtingo poveikio protinei ir emocinei sferai. Jis sukelia aiškius ir būdingus simptomus, iš kurių dažniausi yra šie:

Jei nuovargio būsena jau tęsiasi ilgą laiką, bent kelis mėnesius, neigiamą jos poveikį pradeda jausti ne tik vis labiau silpstanti psichika. Nesvarbu, ar net ir miegodami tam tikrą kiekį – 7-8 valandas per parą – ar ilsėdamiesi kitais būdais, kurie paprastai regeneruoja organizmą, nepaisant visų mūsų pastangų, pradėsime jausti somatinius, t. y. fizinius nuovargio simptomus, tokius, kaip, be kita ko:

Kaip matote iš pateiktų pavyzdžių, lėtinio nuovargio sindromas gali beveik visiškai sutrikdyti jūsų sveikatą, todėl jokiu būdu negalima ignoruoti jo simptomų. Teisingai nustačius diagnozę ir atpažinus šią būseną, kartu daug lengviau išsiaiškinti ir ją sukeliančias priežastis.

Deja, teisingai jas nustatyti nėra paprasta; jų kilmė gali būti įvairi, tiek fizinė, tiek psichologinė, o kaip dažniausias lėtinio nuovargio sindromo priežastis specialistai nurodo šias:

Nėra vienintelio 100 % veiksmingo metodo, kaip kovoti su šia varginančia liga. Pagrindas yra teisinga specialisto diagnozė, o dėl esamų simptomų lėtinį nuovargį lengva supainioti su kitomis fizinėmis ar psichinėmis ligomis. Dažniausiai taikomi farmakologiniai metodai, labai dažnai derinami su psichoterapija, o kraštutiniais atvejais net prireikia taikyti stiprius antidepresantus ir priešuždegiminius vaistus.

Tokių gydytojo paskirtų preparatų veiksmingumu negalima abejoti, tačiau kartu nuovargio nusilpusį organizmą galima palaikyti ir tinkamai parinktais vaistažolių preparatais. Fitoterapijos specialistai rekomenduoja vartoti tokias žoleles ir augalus, kurių gydomosios savybės įrodytos, pvz:

Saldymedžio šaknies poveikis tiesiogiai susijęs su itin turtinga jos sudėtimi, dėl kurios galimas flavonoidų trūkumasw, fitosterolių, triterpeninių saponinų, B grupės vitaminų, baltymų, aminorūgščių ir eterinių aliejų, suteikiančių jai savybių:

Šio augalo šaknies savybės yra beveik legendinės; ji naudojama daugelyje natūraliosios medicinos šakų; be kita ko, joje yra vitamino B1 (tiamino), vitamino B4 (cholino), vitamino C ir vitamino E. Juos papildo daugybė triterpeninių saponinų ir tokie mikroelementai kaip cinkas, magnis, kalis, kalcis ir geležis, kartu lemiantys ženšenio poveikį:

Šio vis labiau populiarėjančio augalo vaisiai ir sėklos naudojami vaistiniams preparatams gaminti. Jie yra daugelio veikliųjų junginių, vitamino C, vitamino E, karotino, fosfolipidų, fitosterolių, taninų, eterinių aliejų, organinių rūgščių šaltinis. Būtent dėl jų kininė citrinžolė turi įvairiapusį teigiamą poveikį sveikatai: