Daugybė vaistažolių naudos yra neginčijama, jos žinomos jau šimtmečius, o dabar, galima sakyti, išgyvena tikrą renesansą ir populiarėja. Įvairios žolelės ir kiti augalai, kurių gydomosios savybės įrodytos, gali būti naudojami daugelio negalavimų simptomams palengvinti. Kai kurias jų tenka atsivežti iš tolimų šalių, tačiau daugelis jų auga Lenkijos pievose ir miškuose, viena iš jų – jonažolė , kurią naudojo jau mūsų mamos ir močiutės.

Pirmiausia, be abejo, pravartu turėti šiek tiek svarbios informacijos apie pačią jonažolę ( Hipericum perforatum), dar vadinamą paprastąja jonažole. Tai didžiosios jonažolinių šeimos augalas, laukinėje gamtoje augantis beveik visame pasaulyje, o vien mūsų žemyne aptinkama net 75 rūšys.

Tai vienmetis daugiametis krūmas, užaugantis ne daugiau kaip iki 80-100 cm, tiesiu, viršūnėje šakotu stiebu ir siaurais, apie 3 cm ilgio, dažniausiai elipsės formos, taškuotais lapais. Šiuose būdinguose taškuose yra eterinių aliejų, lemiančių jonažolės kvapą ir kai kurias savybes.

Žiedai taip pat nedideli, 3 cm skersmens, su penkių geltonų vainiklapių vainiklapiu, žydi birželio antroje pusėje, o būtent sudžiovinti žiedynai yra vertinama augalinė medžiaga.

Jonažolės žiedynai skinami birželio mėnesį, kai juose yra daugiausia sveikatą stiprinančių medžiagų. Jos gydomosios savybės žinomos nuo seniausių laikų, jas, be kita ko, aprašė garsusis graikų gydytojas Hipokratas, ir jas lemia įvairūs veiklieji junginiai, pvz.

Jonažolę sėkmingai naudojo jau mūsų mamos ir močiutės, kurios ją visada turėjo savo namų vaistinėlėje. Verta pagalvoti apie grįžimą prie šių natūralių būdų kovoti su įvairiais negalavimais, pasinaudoti vaistažolių nauda.

Jonažolė itin palankiai išsiskiria iš daugelio kitų žolelių ir augalų, tiek vietinių, tiek vietinių.Jonažolė ypač palankiai išsiskiria tarp daugelio kitų žolelių ir augalų, tiek vietinių, tiek egzotinių, o žolininkai nurodo šias jos gydomąsias savybes:

Kaip matote iš pateiktų pavyzdžių, jonažolė tikrai turi kuo pasigirti, kai kalbama apie josteigiamą poveikį žmogaus organizmui. Todėl verta papildomai sužinoti apie dažniausiai pasitaikančius jos vartojimo būdus; jie išties platūs, ir ji vertinama visų pirma dėl:

Tai vienas iš pagrindinių šio augalo ekstraktų ar užpilų panaudojimo būdų, puikiai gerinančių psichinę nuotaiką. Tai įmanoma, be kita ko, dėl to, kad jis gerina ir reguliuoja už tai atsakingo serotonino, paprastai vadinamo „laimės hormonu”, sintezę.

Ne mažiau svarbu kovojant su neigiamu streso, nerimo poveikiu ir net vaikų šlapinimosi į lovą simptomais yra jame esantis hipericinas – cheminis junginys, priskiriamas flavonoidams. Jis turi raminamąjį poveikį ir blokuoja serotonino molekulių skilimą, kuris gali prisidėti prie blogėjančios nuotaikos ir didėjančios depresijos jausmo.

Ekspertai taip pat vertina stiprų jonažolės diuretinį ir diastolinį poveikį, todėl ji gali būti vartojama inkstų ir šlapimo takų ligoms gydyti. Dėl savo sudėties ji iki 30 proc. padidina šlapimo išsiskyrimą, žinoma, geriant rekomenduojamą skysčių kiekį per dieną.

Taip, be kita ko, galima išvengti ypač skausmingų inkstų akmenų. Kartu padidėjęs šlapimo išsiskyrimas skatina organizmo detoksikaciją, visų kenksmingų medžiagų ir medžiagų apykaitos procesų liekanų pašalinimą.

Jonažolė yra veiksminga pagalbinė priemonė virškinimui, nes pirmiausia atpalaiduoja lygiuosius virškinamojo trakto raumenis, taip užkirsdama kelią skausmui. Kartu ji gerina žarnyno peristaltiką, palengvina tokius simptomus kaip viduriavimas, rėmuo, pilnumo ir sunkumo jausmas ar per didelis vėjo kiekis ir skatina išsiskirti daugiau virškinimo sulčių.

Daugelis žmonių skundžiasi ne tik skrandžio ar žarnyno sutrikimais, bet ir sutrikusia kepenų ir tulžies latakų veikla. Jie yra tokia pat svarbi virškinimo sistemos dalis, todėl verta juos palaikyti tinkamai parinktomis jonažolės dozėmis. Jos, be kita ko, gali būti vartojamos tulžies latakų, skrandžio ar žarnyno uždegimui gydyti, beveik visada sulaukiant teigiamo tokio natūralaus, augalinio gydymo poveikio.

Verta įvertinti ir jonažolės poveikį odai, dėl to jos galima rasti daugelyje kasdienei odos priežiūrai skirtų kosmetikos priemonių. Tam padeda jos antiseptinis poveikis, pagreitinantis žaizdų gijimą, o jonažolės užpilai šiuo atveju naudojami išoriškai odai skalauti.

Ji taip pat gerai padeda gydyti opas, egzemą, pavyzdžiui, aknę ir atopinį dermatitą. Jonažolės ekstraktai taip pat teigiamai veikia gleivinių, ypač burnos ir gerklės, būklę, kai vartojami kaip uždegimą slopinantis skalavimo skystis.

Širdis ir kraujotakos sistema taip pat pajus teigiamą jonažolės poveikį, nes ji ne tik mažina aukšto kraujospūdžio riziką. Ji taip pat gerina kraujotaką, nes stiprina susilpnėjusias, trapias kraujagyslių sieneles.

Jonažolė pasižymi dar vienu poveikiu, kuris lemia, kad ji gali būti įtraukta į mūsų namų vaistinėlę, galbūt dėl savo antivirusinių ir priešuždegiminių savybių.Jonažolė pasižymi antivirusinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, o esantis didelis vitamino C kiekis stiprina nusilpusią imuninę sistemą. Ją galima vartoti sergant viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimu, kosulio, faringito, sinusito su varginančia sloga ir sezoninių infekcijų, tokių kaip peršalimas ir gripas, simptomams lengvinti.

Gauti visus teigiamus šios vaistažolės rezultatus įmanoma, jei laikysimės rekomenduojamos paros dozės. Specialistai įspėja neviršyti 4 g jonažolės per dieną, nepriklausomai nuo to, kokiu pavidalu ją vartojame – džiovintų užpilų ar maisto papildų, turinčių jos sudėtyje. Dažniausiai ją vartojame iš džiovintos žolės pagaminto užpilo pavidalu arba galima nusipirkti paruoštų arbatų praktiškuose paketėliuose.

Tačiau geriau naudoti džiovintą jonažolę; paimkite 2 valgomuosius šaukštus, t. y. rekomenduojamus 4 g, užpilkite stikline karšto, bet ne verdančio vandens ir palaikykite apie 8-10 minučių. Šį užpilą gerkite iki 3 kartų per dieną, jei vartojamas virškinimo sutrikimams gydyti, iš karto po valgio, o jei raminamajam poveikiui – vakare prieš miegą.

Nepaisant neabejotinos naudos, kurios negalima paneigti, jonažolės žolę gali vartoti ne visi. Prieš nusprendžiant tai daryti, svarbu žinoti visas kontraindikacijas, dėl kurių tai padaryti sunku arba neįmanoma, iš kurių svarbiausios yra šios: