Žmogaus virškinamojo trakto mikrobiomą sudaro daugiau kaip 1000 rūšių bakterijų, o žarnyno mikrobiota – tai visos storojoje žarnoje gyvenančios bakterijos, kurių sudėtis ir gausa yra susijusi su sveikatos būkle. Mikrobiomas sudarytas iš bakterijų, tačiau, be jų, jame taip pat yra virusų ir eukariotinių organizmų. Moksliniai tyrimai leido tiksliai nustatyti žmogaus mikrobiomą ir jo svarbų vaidmenį mūsų gyvenime.

Žarnyno mikroflora turi didžiulę įtaką žmogaus organizmui. Daugiausia mikrobiotą sudaro Bacteroidetes ir Firmicutes tipo bakterijos. Žinoma, jis yra kintantis ir tiesiogiai priklauso nuo asmens rasės ir sveikatos būklės. Be to, jis kinta visą gyvenimą. Žarnyno mikrobiota vaikystėje visą laiką didėja, o suaugusiųjų amžius yra lemiamas, nes tada ji yra vienalytė. Tolesni pokyčiai vyksta senėjimo laikotarpiu, kai jis tampa prastesnis. Todėl verta pasirūpinti tinkamu probiotikų vartojimu. Probiotikus reikėtų rinktis atsižvelgiant į išmatų tyrimų rezultatus, kad būtų galima papildyti trūkstamas bakterijų padermes. Žinoma, tokius tyrimus reikėtų atlikti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, nes žarnynas yra mūsų antrosios smegenys, be to, jos stiprina tinkamą imuninės sistemos veiklą. Probiotikai svarbūs ir tada, kai vartojame antibiotikus, nes tuomet žarnyno mikroflora tampa nuskurdusi. Tyrimai taip pat parodė, kad kai kurios bakterijos mūsų žarnyne yra pastovios, o kai kurios keičiasi. Tam įtakos turi tokie veiksniai kaip infekcijos, netinkama mityba, lėtinis stresas, farmakoterapija ir gyvenimo būdas. Tačiau daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad didžiausią įtaką žarnyno mikrobiotai daro mityba. Verta prisiminti, kad mūsų sveikatos būklė taip pat turi įtakos žarnyno bakterijų kiekiui ir kokybei. Žmonėms, sergantiems, pavyzdžiui, diabetu, celiakija, nutukimu ar uždegiminėmis žarnyno ligomis, būdinga maža įvairovė.

Mikrobiomas daro įvairią įtaką žmogaus fiziologijai. Daugiausia tai susiję su virškinimo trakte esančių ingredientų, kurių nesuvirškina virškinimo sistemos fermentai, virškinimu. Tačiau jei žarnyne yra disbiozė, t. y. prasta mikroflora, virškinimo trakte gali kilti virškinimo sutrikimų.

Teiginys, kad žarnynas yra mūsų antrosios smegenys, yra visiškai teisingas. Tai labai svarbu, nes informacija tarp mikrofloros, žarnyno ir smegenų perduodama dviem kryptimis. Visa tai vyksta per neuroninius kelius, kuriuose dalyvauja centrai ir žarnyno nervų sistema, taip pat svarbi ir širdies bei kraujagyslių sistema. Kraujotakos sistema perduodama informacija vyksta dėl imuninės sistemos reguliatorių, hormonų, neuromediatorių.hormonai, ašis, jungianti pagumburį su hipofizės ir antinksčių liaukomis, ir bakterijų metabolitai, t. y. trumposios grandinės riebalų rūgštys. Tyrimai taip pat parodė, kad mikrobiota turi įtakos:

Tyrimais, atliktais su pelėmis, įrodyta, kad mikrobiotos įtaka yra labai svarbi socialiniam pelių vystymuisi, o netinkama jos sudėtis virškinimo trakte turi įtakos neurokognityviniams sutrikimams, net autizmui. Be to, tokie asmenys, palyginti su pelėmis, kurių žarnyno bakterijų sudėtis normali, pasižymi padidėjusia reakcija į stresą ir sustiprėjusiomis nerimo reakcijomis. Taip pat buvo atliktas bandymas, siekiant išsiaiškinti, kas nutiks, kai pelių žarnyne bus papildytos bakterijos. Dėl to sumažėjo streso ir nerimo metu išsiskiriančio kortikosterono kiekis. Atlikus šį eksperimentą buvo įrodyta, kad mikrofloros, žarnyno ir smegenų ryšys yra svarbus tinkamam žmogaus nervų sistemos vystymuisi.

Žarnyne gyvenančios bakterijos yra atsakingos už trumposios grandinės riebalų rūgščių, kurios yra labai svarbios kraujo ir smegenų barjero jungčiai, gamybą. Tai vyksta didinant baltymų, kurie yra svarbūs sandarioms jungtims, gamybą. Tai daugiausia susiję su sandaria žarnyno ląstelių jungtimi, kuri atitveria erdvę tarp ląstelių. Dėl to ląstelės yra labai glaudžiai susijusios viena su kita. Jie primena tinklą, kuris išsidėstęs gijomis ir saugo mus nuo patogenų. Kita vertus, jei glaudus ryšys nutrūksta, iš tarpląstelinio skysčio išsiskiria kenksmingos medžiagos.Tai gali turėti neigiamą poveikį smegenų veiklai, nuotaikai ir pažinimo funkcijoms.

Pastaraisiais metais mokslininkai ne kartą įrodė, kad žarnyno mikrobiotos įtaka yra labai svarbi mūsų reakcijai į stresą ir nerimą, depresijos sutrikimams ir kognityviniams procesams. Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad probiotikų vartojimas kartu su prebiotikais teigiamai veikia psichologinių problemų, nerimo ir depresinių būsenų turinčių žmonių būklę. Žmonėms, vartojantiems alkoholį, pasireiškia didelis poveikis žarnyno mikroflorai. Čia pastebimas storosios žarnos pralaidumas ir žarnyno mikrofloros sudėties pokyčiai, dėl kurių padidėja depresija ir potraukis alkoholiui.

Sveikų žmonių organizme bakterijos virškina maistines skaidulas, kai kuriuos baltymus ir cukrų. Taip susidaro trumposios grandinės rūgštys, kurios suteikia energijos žarnyno epiteliui, apsaugo imuninę sistemą ir šalina patogenines virškinamojo trakto bakterijas. Jis taip pat labai svarbus storosios žarnos vėžio prevencijai, nes tinkama prevencija sumažina vėžio atsiradimą ateityje. Taip atsitinka dėl uždegimo ir DNA pažeidimo kenksmingais medžiagų apykaitos produktais, kurie lemia naviko augimą. Atliekant tyrimus su šio tipo asmenimis ne kartą buvo pastebėta žarnyno disbiozė ir mažas bakterijų rūšių skaičius. Taip pat įrodyta, kad sergant šia liga svarbi dieta, kurioje gausu skaidulinių medžiagų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, antioksidantų ir probiotikų. Taip pat galime pasirūpinti B grupės vitaminų, vitamino K papildymu. Svarbu ir virškinamojo trakto vitaminų gamyba iš sveiko maisto. Turite žinoti, kad žarnyno uždegimą taip pat gali sukelti nuskurdusi žarnyno mikroflora, o tai lemia storosios žarnos vėžį.

Komensalinės bakterijos ir tinkamai parinkti probiotikai atlieka svarbias funkcijas, nes padeda pakenkti žarnyno barjerui, kad patogeninės bakterijos ir jų medžiagų apykaitos produktai nepasiektų mūsų kraujotakos sistemos. Gerosios bakterijos prisideda prie infekcijų atsiradimo mažinimo stiprindamos imuninę sistemą, nes kovoja su blogosiomis bakterijomis dėl maistinių medžiagų ir vietos gleivinės paviršiuje. Komensalinės bakterijos taip pat mažina žarnyno pH dėl laktato ir trumpos grandinės rūgščių, kurios puikiai neutralizuoja uždegimą sukeliančias patogenines bakterijas. Pastaruoju metu vis daugiau tyrimų rodo, kad mikrobiomo įtaka yra labai svarbi formuojant įgytą imunitetą prieš lėtinį uždegimą. Todėl svarbu atlikti išmatų tyrimus, tinkamai parinkti gydymą probiotikais ir sveikai maitintis.

Kita vertus, maža bakterijų įvairovė virškinimo trakte labai dažnai nustatoma sergantiesiems uždegiminėmis žarnyno ligomis. Dėl to taip pat prarandamos apsauginės funkcijos, t. y. nesugebama fermentuoti skaidulų, negaminamos svarbios trumposios grandinės riebalų rūgštys, o liga vystosi blogiau. Žarnyno uždegimas yra ideali terpė daugintis patogeninėms bakterijoms, kurios nėra naudingos sveikatai ir sukelia virusines infekcijas.

Širdies ir kraujagyslių sistemai mikrobiomas daro dvejopą įtaką. Geras poveikis pasireiškia lipidogramos reguliavimu, dėl kurio padidėja gerojo cholesterolio HDL ir sumažėja trigliceridų kiekis. Įrodyta, kad Lactobacilli padermė padeda pašalinti blogąjį cholesterolį iš kraujagyslių. Tai gali veikti ir atvirkščiai, nes dėl blogųjų bakterijų pertekliaus gaminasi aterosklerozinės plokštelės, kurios ateityje gali sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Dėl gerųjų bakterijų trūkumo žarnyne atsiradę medžiagų apykaitos sutrikimai gali sukelti II tipo cukrinį diabetą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žarnyno bakterijos dalyvauja gliukozės apykaitoje. Be to, įrodyta, kurios padermės sukelia ligą, o kurios ją slopina. Kalbant apie sveikatą, žarnyno mikrobiota yra susijusi su II tipo diabetu dėl gliukozės homeostazės ir atsparumo insulinui tokiuose organuose kaip kepenys, raumenys ir riebalai. Mikrobiota ir jos produktai reguliuoja žarnyno hormonus ir fermentus, kurie slopina atsparumą insulinui ir gerina cukraus toleravimą.

Gerosios žarnyno bakterijos taip pat turi įtakos reumatoidiniam artritui, nes jose yra mikroorganizmų, kurie veikia imuninę sistemą. Žarnyno disbalansas lemia daugelio ligų, net RA, vystymąsi. Šios būklės atveju taip pat tiriama burnos ertmės mikroflora ir jos vaidmuo ligos vystymuisi. Tyrimai parodė, kad disbiozė čia taip pat labai svarbi.

Paskutinis aptartas atvejis, kai bakterijos yra labai svarbios, yra nutukimas ir antsvoris, kurie yra XXI amžiaus rykštė. Daugelis žmonių serga disbioze, kurią sukelia netinkama mityba ir netinkamas gyvenimo būdas. Dėl to taip pat sutrinka imuninės sistemos reguliacija, pakinta žarnyno hormonų reguliacija ir uždegimą skatinantys mechanizmai. Šiuo atveju verta pasirūpinti didesnėmis energijos sąnaudomis, o dieta, kurioje yra mažai blogųjų riebalų, teigiamai veikia nutukimo gydymą.

Bibliografija: