Dieta sergant sibo - kaip ją gydyti?

Dieta sergant sibo – kaip ją gydyti?

SIBO – kitaip dar vadinamas plonojo žarnyno bakterijų pertekliaus sindromu – tai būklė, kuriai būdingas plonojo žarnyno bakterinės floros padidėjimas arba mikroorganizmų, kurie paprastai negyvena mūsų žarnyne, aptikimas. Simptomai, kurie gali reikšti, kad žarnyne vyksta kažkas negero, yra šie:

pilvo skausmas,
pilvo pūtimas,
galvos skausmai,
maisto virškinimo sutrikimai,
nuovargis.

Visi SIBO simptomai priklauso nuo to, kiek laiko trunka liga ir kaip stipriai ji pasireiškia. SIBO taip pat labai dažnai painiojama su IBS, vadinamu dirgliosios žarnos sindromu. Per didelis bakterijų dauginimasis labai dažnai padidėja vartojant raugintų agurkų, žalių daržovių ir vaisių, probiotikų, taip pat prebiotikų, t. y. maistinių medžiagų bakterijoms. Šių produktų dėka, be kita ko, galime atskirti bakterijų pertekliaus sindromą nuo IBS.

Contents

1 Diagnozė ir gydymas
2 Mityba diagnozavus bakterinės floros peraugimą – SIBO.
3 Išvados:

Diagnozė ir gydymas

Žmonės, kuriems diagnozuotas bakterijų peraugimas, pirmiausia turėtų būti nuolat prižiūrimi internisto, gastrologo arba gastroenterologo, kuris skirs atitinkamus tyrimus ir, jei reikia, pasiūlys gydymą. Labai dažnai tokio pobūdžio bylose skiriamas vandenilio arba vandenilio-metano iškvėptame ore testas. Kvėpavimo sistemos tyrimas – tai tyrimas, kurį galima atlikti tik stacionare, t. y. įstaigoje, kuri specializuojasi diagnozuoti tokio pobūdžio ligas. Tyrimas gali trukti iki 3 valandų. Atliekant šį tyrimą matuojamas vandenilio kiekis iškvėptame ore po to, kai suvalgomas bakterijų skaidomos medžiagos – cukraus – tirpalas. Tyrimas atliekamas intervalais, per kuriuos tikrinamas iškvepiamo vandenilio kiekis, todėl galima nustatyti, koks yra bakterijų aktyvumas pilvo ertmėje. Žmogaus organizmas ramybės būsenoje natūraliai neišskiria vandenilio, tai vyksta tik vykstant fermentacijos procesui dėl anaerobinių bakterijų. Tyrimo metu gali pasireikšti pilvo skausmas, vidurių pūtimas ar laisvos išmatos. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą pasiruošimą tyrimui, kuris yra būtinas ir labai svarbus norint gauti teisingą rezultatą. Turėtume atsižvelgti į tai, kas išdėstyta toliau:

likus septynioms dienoms iki tyrimo, prižiūrint gydytojui, reikėtų atsisakyti vidurius laisvinančių ir prokinezinių preparatų.
likus trims dienoms iki tyrimo nutraukite probiotikų vartojimą.
likus vienai dienai iki tyrimo, vidurių užkietėjimu sergantys asmenys turėtų iš savo mitybos išbraukti produktus, turinčius didelį fermentacijos koeficientą, t. y. sudėtingus angliavandenius, karvės pieną ir jo produktus bei vaisių sultis. Tačiau šiuo laikotarpiu leidžiama vartoti baltus ryžius, kvietinę duoną, mėsą, žuvį ir kiaušinius.
Taip pat draudžiami šie produktai: svogūnai, porai, česnakai, kopūstai, pupelės, žalieji žirneliai ir bet kokios marinuotos ar raugintos daržovės,
paskutinį kartą valgyti reikėtų likus 14 valandų iki tyrimo. Įsitikinkite, kad jame yra mažai maistinių skaidulų. Pavalgę vakarienę, iki tyrimo galite gerti tik vandenį,
svarbu nerūkyti ir nekramtyti kramtomosios gumos likus 2 valandoms iki tyrimo, nes tai taip pat gali turėti įtakos tyrimo rezultatams.

Testo dieną:

turėtumėte kruopščiai valyti dantis, o žmonės, turintys dantų protezus, neturi jų klijuoti klijais,
patartina išgerti stiklinę šilto vandens,
prieš tyrimą nevartoti tirpių vitaminų, vidurius laisvinančių vaistų ar antibiotikų.
fizinis aktyvumas turėtų būti minimalus.

Kai iškvėptame ore gaunamas teigiamas rezultatas, kuris pateikiamas kortelėje, gydytojas skiria atitinkamą antibiotikų terapiją, kurią jis griežtai kontroliuoja. Šis metodas yra greitas ir veiksmingas, o jei laikomės gydytojo nurodymų, gydymas antibiotikais trunka nuo 2 iki 3 savaičių. Gydymui turėtų būti naudojamas produktas, kuris veiktų žarnyne ir nepatektų į kraują. Gydymą turėtų sudaryti ne tik gydymas SIBO, bet ir mitybos režimo pakeitimas, pvz., mažai fodmapų turinčios dietos įvedimas. Jį reikėtų pradėti taikyti atidžiai prižiūrint dietologui, nes jo taisyklės yra sudėtingos ir griežtos. Taip pat verta pašalinti Lactobacillus genties probiotikus, nes dėl jų sustiprėja ligos simptomai. Dėl bet kokio gydymo probiotikais ir prebiotikais reikėtų pasitarti su gydančiu gydytoju.

Mityba diagnozavus bakterinės floros peraugimą – SIBO.

Gydymo metu labai svarbi tinkama mityba, kuri sumažins ligos simptomus. Svarbu iš mitybos raciono pašalinti daug fodmapo turinčius ingredientus, t. y. produktus, kurie skatina fermentacijos procesus žarnyne. Rekomenduojama:

SCD dieta – specifinė angliavandenių dieta, pagal kurią rekomenduojama kuo mažiau vartoti angliavandenių, tokių kaip krakmolas, polisacharidai ir disacharidai. Paprastieji cukrūs neįtraukti,
GAPS dieta – kilusi iš SCD dietos, tačiau dar labiau ribojanti,
Dr. Siebeckerio protokolas – tai rekomendacijos, pagrįstos SCD dieta ir mažo fodmapo kiekiu. Dr. Siebecker rekomenduojama eliminacijos dieta, kurią rekomenduoja pradėti nuo SCD arba GAPS dietos, o vėliau į ją įtraukti fodmap dietos produktus. Maksimali dietos trukmė turėtų būti du mėnesiai,
mažai fodmapų turinti dieta – tai populiariausias mitybos modelis, kuris sumažina bakterijų augimą plonajame žarnyne. Fodmap dietos metu iš mitybos plano pašalinami produktai, pasižymintys dideliu fermentacijos greičiu, t. y. oligo-, di-, monosacharidai ir polioliai. Tai produktai, kurių sudėtyje yra trumpos grandinės angliavandenių, blogai įsisavinamų, bet greitai fermentuojamų, esant dideliam osmosiniam slėgiui, pvz: pieno produktai, kai kurios ankštinės daržovės, saldikliai, pvz. Tai pieno produktai, kai kurios ankštinės daržovės, saldikliai, tokie kaip ksilitolis, manitolis ar eritritolis, grūdų produktai – kviečiai, česnakai ir svogūnai arba labai perdirbta mėsa.

Sergant dirgliosios žarnos sindromu ar kitais virškinimo sistemos sutrikimais, t. y. bakterijų pertekliaus sindromu, produktai, kuriuose gausu FOPMAP, gali sustiprinti ligos simptomus. Taip yra todėl, kad į storąją žarną jie patenka nepakitę. Dėl osmosinių savybių padidėja vandens absorbcija plonojoje žarnoje. Šis reiškinys sukelia žarnyno sienelių tempimą, kuris, be kita ko, gali sukelti pilvo skausmą. Dėl bakterijų pertekliaus pacientams, kuriems diagnozuotas bakterijų perteklius, žarnyne susidaro dujų perteklius, kuris sukelia diskomfortą ir pilvo pūtimą.

SIBO ką valgyti? Australijos universitete parengta sibo dieta, kuriai būdinga tai, kad joje mažai fermentuojamų maisto produktų, t. y. oligo-, di-, monosacharidų ir poliolių. Mitybos plane turėtų būti daug skaidulinių medžiagų, kurios būtinos tinkamai žarnyno veiklai, taip pat baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. SIBO terapijos metu svarbu laikytis mažo kiekio dietos, kuri yra suskirstyta į tris etapus, nurodančius, kokius maisto produktus valgyti ir ko vengti:

1. I etapas: eliminavimo dieta

Jis trunka nuo 2 iki 6 savaičių. Šiuo laikotarpiu iš mitybos raciono turėtume išbraukti produktus, kurių sudėtyje yra daug fodmapų, ir pakeisti juos produktais, kurių sudėtyje yra mažai fodmapų:

Daržovės:

daug fodmapų turinčios daržovės: svogūnai, šparagai, artišokai, brokoliai, žiediniai kopūstai, patisonai, burokėliai, porai, briuseliniai kopūstai, česnakai, kopūstai, ankštinės daržovės, t. y. avinžirniai, lęšiai, žalieji žirneliai, sojos pupelės ir pupelės,
Mažai fodmap: pomidorai, morkos, kininiai kopūstai, paprikos, agurkai, baklažanai, salierai, kukurūzai, moliūgai, moliūgai, gūžiniai česnakai, saldžiosios bulvės.

Vaisiai:

daug fodmapų: obuoliai, kriaušės, mangai, arbūzai, slyvos, abrikosai, nektarinai, persikai, konservuoti vaisiai, džiovinti vaisiai,
Mažai fodmap: mandarinai, kiviai, bananai, vynuogės, greipfrutai, apelsinai, mėlynės, citrinos, avietės, braškės.

Pieno produktai:

daug fodmapo turinčių produktų: smulkūs maskarponės arba rikotos sūriai, varškė, jogurtas, pasukos, kondensuotas pienas, karvės pienas, avies pienas, ožkos pienas, plakta grietinėlė, grietinė,
Mažai fodmapų: kamambero sūris, brie sūris, kietieji sūriai, tokie kaip šveicariškas, čederio, mocarelos, parmezano, margarinas, sviestas, pieno produktai be laktozės.

Grūdai ir grūdų produktai:

daug fodmapų: kvietinė duona, kvietiniai produktai, rugiai, kvietiniai pusryčių dribsniai su džiovintais vaisiais, kvietiniai makaronai,
mažai fodmap: speltų miltai, duona be glitimo, speltų duona su rūgpieniu, ryžių dribsniai, avižų miltai, makaronai be glitimo, avižiniai dribsniai, kvinoja, ryžiai.

Riešutai ir sėklos:

daug fodmapo: anakardžių riešutai, pistacijos,
mažai fodmap: migdolai, graikiniai ir pekano riešutai, žemės riešutai, makadamijos riešutai, kedro riešutai, sezamo sėklos, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos.

Kiti:

daug fodmap: medus, agavų sirupas, gliukozės ir fruktozės sirupas, saldikliai, tokie kaip manitolis, maltitolis, eritritolis, ksilitolis, sorbitolis, produktai be cukraus su saldikliais, sojų pienas,
mažas fodmap kiekis: klevų sirupas, granuliuotas cukrus, stevija, aspartamas, žemės riešutų sviestas, migdolų pienas, ryžių pienas.

II etapas – produktų, kurių sudėtyje yra fodmap, pakartotinis įvedimas į rinką

Šis etapas trunka nuo 8 iki 12 savaičių. II etape į mitybą nedideliais kiekiais vėl įtraukiami daug fodmapų turintys produktai. Tai vienas svarbiausių gydymo momentų, nes kas 3 dienas reikia įvesti naują preparatą ir stebėti, ar ligos simptomai neatsinaujina. Šiuo atveju labai veiksminga vesti dienoraštį, kuriame tiksliai aprašome, ką valgėme, kokius simptomus jaučiame ir kaip jaučiamės. SIBO dieta yra labai griežta, todėl ją pratęsdami turėtume atsižvelgti į keletą veiksnių:

Plečiant mitybos racioną, daug fodmapų turinčius produktus turėtume įvesti nedideliais kiekiais, o geriausia rinktis vieną fodmapų turintį produktą kartą per 3 dienas, t. y. jeiJei norime įvesti fruktozės, geriau rinktis medų, o ne vaisius, nes vaisiuose gausu ne tik fruktozės, bet ir kitų fodmapų, pvz. Vaisiuose gausu ne tik fruktozės, kaip meduje, bet ir kitų fodmapų,
Jei įvedus į mitybą produktus, kurių sudėtyje yra daug fruktozės, lydinčios ligos nepasireiškė, tai bandymų laikotarpiu produktai, kurių sudėtyje yra daug fruktozės, vis tiek turėtų būti pašalinti,
Svarbu produktus įvesti atsižvelgiant į jų kiekį, t. y. verta pradėti nuo mažų porcijų, o jei organizmas gerai reaguoja į gydymą, porcijas reikėtų didinti.

III etapas – personalizavimas

Šiame etape reikia sudaryti individualią dietą, pageidautina prižiūrint kvalifikuotam dietologui, turinčiam patirties tokio pobūdžio bylose. SIBO dietos sudėtyje turėtų būti daug produktų, kurie buvo ištirti ir nustatyta, kad nesukelia virškinimo trakto simptomų. Dažniausios ligos priežastys yra netinkama mityba, tačiau laikantis individualios dietos retkarčiais galima įvesti ingredientų, kurie sukėlė ligos simptomus, tačiau jų neturėtų būti daug.

Išvados:

Laikantis dietos, kurios metu mažinamas bakterijų kiekis plonajame žarnyne, verta prisiminti, kad elementarioji dieta yra laikina ir pirmasis etapas neturėtų būti ilgesnis nei 6 savaitės, kad nesusidarytų maisto medžiagų trūkumas. Taip pat verta paminėti, kad trumpos grandinės angliavandeniai yra prebiotikai, kurie turi daug maisto likučių ir yra puikus maistas žarnyne gyvenančioms bakterijoms. Prebiotikai maitina ir patogenines, ir sveikatą stiprinančias bakterijas. Pakankamas sveikatą stiprinančių bakterijų kiekis yra naudingas žarnynui ir pašalina dirgliosios žarnos sindromą, virškinimo sutrikimus ar SIBO lydinčius simptomus,
Dieta turėtų būti individualizuota taip, kad iš jos būtų pašalinti visi ingredientai, sukeliantys žarnyno diskomfortą.
Dietą turėtų sudaryti sertifikuotas dietologas, kad ji nesukeltų blogos savijautos žmogaus organizme, bet kuo labiau sumažintų dirgliosios žarnos ar bakterijų pertekliaus simptomus.

Šaltiniai:

Gulbicka P, Grzymisławski M. Wzdęcia brzucha – dažniausios priežastys ir gydymas. Zdr. Publ. 2016, 6, 1,
Gąsiorowska J, Czerwionka-Szaflarska M. Plonojo žarnyno bakterinės floros peraugimo sindromas ir dirgliosios žarnos sindromas. Prz Gastroenterol 2013; 8 (3),
Szczeklik A., Gajewski P. Interna Szczeklika: bakterinio peraugimo sindromas, 2018,
M. Włochal, M. Grzymisławski, New trends in nutritional treatment for inflammatory bowel disease, „Nursing and Public Health” 2016, vol. 6, no. 2.