Augalų ir vaistažoliųpoveikis sveikatai pripažįstamas visame pasaulyje jau tūkstančius metų. Šiandien jie taip pat taikomi natūraliojoje medicinoje, nuolat populiarėjančioje ir plėtojamoje vaistažolininkystėje, nes yra patraukli ir naudinga alternatyva įprastiems vaistams. Jie gerai veikia malšindami įvairių negalavimų simptomus, veikia itin efektyviai, tačiau kartu daugeliu atvejų nesukelia jokio šalutinio poveikio. Imbieras yra augalas, kuriuo ypač domimės, nes jo gydomosios savybės padeda ne tik išlikti sveikiems, bet ir numesti svorio.

Imbieras, kilęs iš lotynų kalbos Zingiber officinale, yra augalas, kurio gamtoje randama daug, dažnai skirtingų veislių. Gerai žinomas ir dažnai naudojamas ne tik kulinarijoje, bet ir kaip vaistinių preparatų sudedamoji dalis, jis auga Azijos ir Australijos gamtoje. Jis vartojamas nuo seniausių laikų, o Kinijoje jau 2800 m. pr. m. e. paminėtas dokumentuose ir priskirtas prie vaistažolių, pasižyminčių plačiomis gydomosiomis savybėmis. Imbiero šaknis mūsų žemyne pradėta vartoti viduramžiais, o XIV a. ją į Europą atvežė garsus keliautojas iš Venecijos Marco Polo, atlikęs savo garsiąją kelionę į Kiniją.

Imbieras – iki 1 m aukščio augalas dideliais, pailgais, lancetiškais lapais, augančiais dviem eilėmis, ir švelnaus violetinio atspalvio žiedais, susitelkusiais žiedynuose. Medicinoje ir kulinarijoje naudojama gumbinė šaknis, iš kurios susiformuoja būdingos šakos, kurias galima naudoti ne tik miltelių pavidalu, bet ir žalias.

Imbiero, kaip ir daugelio kitų vaistinių augalų,gydomosios savybės glaudžiai susijusios su jo sudėtimi, kurią norėtume pristatyti išsamiau. Juk būtent dėl to reguliariai vartojamas imbieras, žinoma , rekomenduojamomis dozėmis, duoda daug naudos sveikatai, o nusilpusį organizmą aprūpina daugybe maistingųjų medžiagų. Iš visų imbiero šaknies sudedamųjų dalių verta paminėti šias:

Visų pirma jis pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, padedančiomis kovoti su laisvaisiais radikalais– reaktyviosiomis deguonies formomis, kurios kelia didelę grėsmę sveikatai ir netgi gali būti vėžio priežastimi. Vitaminas A yra cheminis junginys, priklausantis karotinoidų grupei, pavyzdžiui, retinolis arba beta karotenas, todėl galime sutikti ir tokių vitamino A pavadinimų.

Tačiau svarbiausios yra jo savybės, dėl kurių jį galima drąsiai apibūdinti kaip vieną iš svarbiausių žmogaus organizmo požiūriu, o svarbiausios funkcijos, kurias jis atlieka, yra šios:

Dažniausiai vadinamas niacinu, be kurio neįmanoma efektyvi imuninės sistemos, smegenų ir periferinės nervų sistemos veikla. Kitas niacino poveikis, kurį taip pat suteikia imbiero šaknis ir kuris teigiamai veikia mūsų organizmą, yra:

Daugeliui iš mūsų jis labiau asocijuojasi su folio rūgštimi, kurios trūkumas beveik iš karto neigiamai veikia sveikatą, o imbieras, vartojamas įvairiomis formomis, padeda ją sumažinti. Kaip ir daugelis kitų B grupės vitaminų, šis taip pat aktyviai dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų:

Dar vienas antioksidantas po vitamino A, kuris „susidoroja ” su kenksmingais laisvaisiais radikalais ir be kurio taip pat negalėtume tinkamai funkcionuoti. Askorbo rūgšties galima gauti įvairiais būdais, taip pat kartu su imbiero šaknimi, ir verta paminėti jos gydomąsias savybes:

Nemažiau svarbūs ir imbiero poveikį sveikatai lemiantys vertingi jame esantys mikroelementai, kurių mūsų organizmas dažniausiai taip pat nesugeba susintetinti. Tačiau be jų negalime apsieiti, todėl valgydami imbierą, žalią arba su papildais, gauname dideles mineralų ir kitų vertingų komponentųdozes:

Žvelgiant į šią itin turtingą imbiero sudėtį, neturėtų kilti abejonių ir dėl jo gydomųjų savybių, nes jos taip pat plačios. Didelis vitaminų ir mineralų kiekis veiksmingai padeda palengvinti varginančius daugelio negalavimų simptomus, o dažniausiai imbiero šaknį naudojame:

Tai bene labiausiai žinomas imbiero panaudojimo būdas, kuriam įtakos turi priešuždegiminės, antivirusinės ir antibakterinės savybės. Galima sakyti, kad jis puikiai tinka sergant sezoninėmis peršalimo ligomis, ypač tomis, kurių metu išsiskiria daug skreplių.

Džiovintas imbieras, dedamas į karštą arbatą su medumi arba citrina, palengvina atsikosėjimą, šalina skreplius, malšina kosulį ir gerklės skausmą, veikia antipiretiškai, dėl antiseptinių savybių dezinfekuoja užkrėstus kvėpavimo takus ir kartu padeda sušildyti atšaldytą organizmą.

Tik nedaugelis žmonių supranta, kad imbieras gali būti vartojamas vietoj įprastų nuskausminamųjų. Tyrimai parodė, kad jis gali net palengvinti stiprų menstruacijų skausmą dėl savo priešuždegiminių savybių. Jis taip pat gali būti naudojamas raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, pvz., karštų kompresų pavidalu, ir migrenai malšinti.

Jo privalumas, palyginti su populiariomis skausmą malšinančiomis tabletėmis, yra tas, kad jį saugu vartoti, nes jis nesukelia tokio šalutinio poveikio kaip daugelis vartojamų vaistų.

Bet kokio pavidalo imbiero šaknis – žalia, džiovinta ar kaip maisto papildas – taip pat teigiamai veikia širdį ir visą kraujotakos sistemą. Jo poveikis šiuo požiūriu pirmiausia yra susijęs su gyvybei pavojingų kraujo krešulių susidarymo ir krešulių susidarymo rizikos mažinimu, nes jis mažina kraujo plokštelių agregaciją arba klampumą.

Net profilaktiškai vartojamas imbieras reguliuoja ir palaiko širdies veiklą, mažina pernelyg aukštą kraujospūdį, cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, apsaugo nuo aterosklerozės ir kitų kraujotakos sistemos ligų.

Su šiais negalavimais susiduriame labai dažnai ir dažniausiai iš karto griebiamės tablečių, užuot palengvinę jų simptomus natūraliais būdais. Čia vėlgi gali padėti imbiero šaknies vartojimas, kuris veiksmingai palengvina virškinimo sutrikimus, šalina vidurių pūtimą, reguliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą.

Imbiero šaknies liekninamosios savybės žinomos jau daugelį metų, tačiau prieš pradėdami pernelyg entuziastingai mėgautis, turėtume žinoti, kad vien imbieras tikrai nepadės atsikratyti viso viršsvorio ar nutukimo. Jis gali padėti tik kaip svarbi gerai parinktos dietos dalis, o kitas sėkmingo svorio metimo ramstis yra fizinis aktyvumas, mankšta lauke.

Imbiero vartojimas gali padėti sumažinti svorį dėl pirmiau aprašytos jo sudėties, vitaminų, mineralinių medžiagų ir maistinių skaidulų kiekio. Ne mažiau svarbios ir kitos medžiagos: zingiberol ir trys fenoliniai junginiai: gingerol, zinferon ir shogaol. Jie daro įtaką termogenezės procesui, dėl kurio greičiau sudeginamas nereikalingas riebalinis audinys ir pagreitėja medžiagų apykaita. Kitas liekninantis imbiero poveikis – virškinimo sulčių ir leptino sekrecijos skatinimas. Tai hormonas, sukeliantis sotumo jausmą, todėl jis leidžia visiškai kontroliuoti apetitą.

ŽR. LIEKNĖJIMO TABLEČIŲ REITINGĄ

Imbierą galima naudoti įvairiaisbūdais, priklausomai nuo mūsų asmeninių pageidavimų, jį galima naudoti žalią arba džiovintą, taip pat kaip priedą prie patiekalų ir gėrimų. Šviežias, jei nelaikomas šaldytuve, gali būti vartojamas iki savaitės, tačiau, laikant šaldytuve, jo galiojimo laikas pailgėja iki mėnesio. Marinuotos arba cukruotos imbiero šaknys yra labai skanios, taip pat galima įsigyti imbiero aliejaus, skirto išoriniam naudojimui.

Nusprendus į savo mitybą įtraukti imbierą, verta žinoti, kad stiprus jo poveikis kartais gali sukelti šalutinį poveikį. Laimei, jie nėra labai varginantys, tačiau perdozavus turime tikėtis, kad

Skirtingai nuo daugelio kitų vaistinių augalų, imbiero šaknį nedideliais kiekiais gali vartoti nėščios ir krūtimi maitinančios moterys, tačiau prieš tai patartina pasitarti su gydytoju. Jis taip pat gali nepalankiai sąveikauti su tam tikrais vaistais, minėtais nuo diabeto, arba vaistais, mažinančiais kraujo krešėjimą, stiprindamas jų poveikį.

Šaltiniai: