Alopecija areata – priežastys, simptomai ir gydymas
Tekstas atnaujintas 2021 03 31
Spartus ir dažnai sunkiai kontroliuojamas plaukų slinkimas, kuris dažniausiai pažeidžia galvos odą, yra rimta medicininio ir kosmetinio pobūdžio problema. Su ja susiduria vis daugiau žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, deja, vis jaunesnių, su ja susiduria net 20-30 metų amžiaus asmenys. Yra daug šios sunkios ligos, paprastai vadinamos alopecija, atmainų, o viena iš labiausiai varginančių ir kartu sunkiai gydomų yra areatinė alopecija. Jam būdingų simptomų negalima nepastebėti ar nuvertinti. Jie beveik visiškai pakeičia išvaizdą ir sukelia ne tik fizines, bet ir psichines kančias, net sunkią depresiją.
Contents
Kas yra areatinė alopecija
Areatinė alopecija, žinoma lotynišku pavadinimu alopecia areata, yra sunki galvos odos liga. Ligos eiga sukelia uždegimą aplink plaukų folikulą, dėl kurio jis tampa pažeistas, o tai taip pat gali sukelti visišką jo sunaikinimą, kuris yra pernelyg didelio plaukų slinkimo priežastis. Šis alopecijos tipas pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims ir yra palyginti retas – manoma, kad jis pasireiškia tik 2 proc. visų atvejų.
Tačiau tai nereiškia, kad į tai reikia visiškai nekreipti dėmesio, geriau užkirsti kelią pirmiesiems simptomams, kuriuos dažnai galima pastebėti net kelerių metų vaikams. Jei ji nediagnozuojama ir negydoma pakankamai greitai, plaukai visiškai ir paprastai negrįžtamai nuslenka.
Kokios yra šios uždegiminės ligos priežastys
Nagrinėjant areatinę alopeciją, šios būklės priežastis labai sunku nustatyti, tačiau daugeliu atvejų gydytojai mano, kad tai lemia imuninės sistemos disfunkcija. Imuninė sistema pradeda pulti savo ląsteles, įskaitant odą, todėl prasideda plaukų folikulų uždegimas, susilpnėja plauko pagrindas ir dėl to jis išnyksta.
Todėl šį alopecijos tipą galima drąsiai laikyti autoimunine liga, tačiau ją sukelia ne tik imuninės sistemos defektas. Specialistai, visų pirma dermatologai, mini ir kitas priežastis, kurios yra:
- genetiniai veiksniai, paveldimas polinkis į tokį plaukų slinkimą, kuris gali apimti nuo 10 iki 20 proc. visų atvejų, taip pat susijęs su polinkiu į folikulitą;
- psichosomatiniai sutrikimai ir susijusios būklės. Ši alopecija dažnai būna susijusi su dideliu stresu, kuris taip pat destruktyviai veikia plaukų folikulus. Ilgalaikė nervinė įtampa silpnina viso organizmo sveikatą, o vienas iš to simptomų – susiformuoja būdingi uždegiminiai židiniai, iš kurių greitai pradeda slinkti daug plaukų;
- galvos odoshigieninis aplaidumas, netaisyklingas odos plovimas arba netinkamos kosmetikos naudojimas, pilnas ingredientų, kurie trikdo natūralų odos pH, kuris taip pat gali sukelti paraudimą ir sudirginimą, galintį baigtis uždegimu;
- Hormoniniai sutrikimai, dažniausiai pasireiškiantys nėščioms moterims arba moterims menopauzės metu, ir tam tikrų maistinių medžiagų, kurios skatina odos ir plaukų sveikatą, pavyzdžiui, cinko, trūkumas organizme;
- kraujotakos sutrikimai, sukeliantys odos hipoksiją, dėl kurios greitai sutrinka visi trys plaukų augimo ciklai, t. y. anageno, kai plaukai aktyviai auga, katageno, pereinamojo etapo, kai plaukai pradeda lėtai mirti, ir telogeno, kai plaukai nebeauga, o tušti plaukų folikulai ilsisi ir atsinaujina;
- gretutinės ligos, įskaitant autoimunines ligas, iš kurių pirmiausia reikėtų paminėti odos ligas, tokias kaip vitiligo ir net paprastus negydomus spuogus. Tačiau kur kas didesnį pavojų plaukams kelia kitos ligos – tiroiditas, hipertiroidizmas, hipotiroidizmas arba ypač pavojinga Hashimoto liga. Plaukų slinkimą taip pat gali sukelti raudonoji vilkligė, 1 tipo diabetas, reumatoidinis artritas ir virškinimo sistemos, ypač storosios žarnos, uždegimai;
- padidėjęs jautrumas kitiems išoriniams veiksniams, įskaitant atmosferinius arba sukeltas alergijos, įskaitant alergiją maistui.
- bakterinės infekcijos, kurias, be kita ko, sukelia stafilokokai, streptokokai arba bakterijos, galinčios sukelti ligas, kurių simptomas taip pat yra nuplikimas, pavyzdžiui, odos tuberkuliozė, sifilis ir gonorėja.
Dažniausiai pasitaikančios ligų rūšys
Žvelgiant į žmones, sergančius šia liga, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad yra tik viena šios itin varginančios ligos atmaina. Tačiau iš tikrųjų yra kelios rūšys, o dažniausiai pasitaikančios yra šios:
- visiškaareatinėalopecija, kuri, kaip rodo jos pavadinimas, apima visą galvos paviršių ir sukelia visišką plaukų slinkimą, tačiau plaukai išlieka kitose kūno dalyse;
- piktybinė alopecija areata – sunkiausia ligos forma, kuri, kaip ir bet kuri kita, prasideda nuo nedidelių plaukų slinkimo židinių. Šios sritys palaipsniui didėja ir atsiranda visiškas nuplikimas, kuris skiriasi nuo visiško nuplikimo tuo, kad, nepaisant gydymo, plaukai neatauga ir jų netenkama visam laikui;
- alopecia areata simplex, kai ligos eigoje susiformuoja pirmiau minėti ovalūs arba apskritimo formos alopecijos židiniai, kurie gali susijungti arba nesusijungti;
- generalizuota areatinėalopecija– dar viena labai varginanti atmaina, kai palaipsniui netenkama ne tik galvos plaukų, bet ir antakių bei blakstienų, o neretai ir plaukų kitose kūno vietose, pavyzdžiui, intymioje srityje ar po pažastimis;
- Difuzinė areatinėalopecija, kai pavieniai plaukai greitai susikaupia ir apima visą galvą;
- mazginė alopecija, dar vadinama periferine alopecija (alopecia areata peripheralis), kai nuplikimas pirmiausia atsiranda galvos odos pakraščiuose, priekinėje, momeninėje ir pakaušio srityse. Sergant areatine alopecija netenkama beveik šimto procentų plaukų, tik ant viršugalvio lieka nedideli plaukų kuokštai.
Kiti kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojama areatinė alopecija
Pirmiau pateikti kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojama areatinė alopecija, nėra vieninteliai galimi. Japonų gydytojas T. Ikeda sukūrė klasifikaciją pagal ligos trukmę ir suskirstė ją į keturias kategorijas:
1. paprastoji alopecija (alopecia areata vulgaris)
Šiai ligai būdingas labai greitas progresavimas, kai ant odos atsiranda daug nuplikusių dėmių, kurios paprastai taip pat greitai ir savaime išnyksta.
2. atopinė areatinė alopecija
Kaip rodo pavadinimas, ji labai dažnai lydi kitą pavojingą ligą – atopinį dermatitą. Plikos dėmės gali apimti didelę galvos dalį, be to, jas daug sunkiau gydyti.
4. albinosinė hipertrichozė
Sunku kontroliuoti, kaip ir antrajame punkte, o sunkios eigos alopecija areata grupuojasi, todėl sunku pasirinkti tinkamą gydymą.
5 Kombinuotoji areatinė alopecija
Šio tipo liga paprastai tiesiogiai susijusi su pirmiau aprašytomis gretutinėmis autoimuninėmis ligomis, ypač tomis, kurios pažeidžia skydliaukę ir kitas endokrinines liaukas, kurių sutrikusi veikla gali sutrikdyti visą organizmo hormonų pusiausvyrą.
Būdingiausi areatinės alopecijos simptomai
Areatinės alopecijos simptomai yra tokie būdingi, kad jų tikrai sunku nepastebėti ir supainioti su kitomis šios ligos rūšimis. Kaip jau minėta, pirmieji simptomai gali pasireikšti jau kelerių metų amžiaus vaikams, o jiems atsiradus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatologą. Mums turėtųrūpėti
- nedidelės alopecijos dėmės, apvalios ar ovalios sritys, iš kurių pradeda sparčiai slinkti plaukai, o pačios dėmės dažnai plinta, didėja ir susilieja viena su kita;
- šių židinių pakraščiuose atsiranda vadinamieji „šauktukai”, t. y. trumpi, kieti, vos kelių milimetrų ilgio plaukų gabalėliai, kurie atrodo lyg būtų kreivai nukirpti;
- pažeistų vietų odos niežėjimas be kitų uždegimo, sudirginimo ar paraudimo požymių.
- psichologinio pobūdžio simptomai, susiję su blogėjančia psichologine savijauta, savigarbos sumažėjimu ir didėjančiu gėdos jausmu, dėl kurių sunku, o daugeliu atvejų net neįmanoma normaliai funkcionuoti visuomenėje. Dėl to didėja stresas ir net minėta depresija, kuri jau gali kelti pavojų paciento gyvybei;
- iki 60 proc. pacientų atsiranda nagų pokyčių, pasireiškiančių skersiniais grioveliais jų plokštelėje, vadinamais Beau linijomis, nago plokštelės trapumu, jos sustorėjimu, o sunkiais ligos atvejais – net nukritimu;
- progresuojančios kataraktos, t. y. lęšiuko drumstėjimo, kuris, laimei, pasitaiko labai retai.
Dažniausiai pasitaikantys areatinės alopecijos gydymo būdai
Atsižvelgiant į kitas nuplikimo rūšis, galima drąsiai teigti, kad areatinė alopecija yra viena iš sunkiausiai gydomų. Taip yra, be kita ko, dėl to, kad sunku nustatyti ligos priežastį, todėl sunku nustatyti teisingą diagnozę, kad būtų galima pasirinkti veiksmingiausią gydymo metodą. Tačiau apsilankymas pas dermatologą yra būtinas, negalima jo vengti ir gydytis patiems, nes galite dar labiau pabloginti, o ne pagerinti plaukų būklę. Tik gydytojas gali teisingai nustatyti atskirus, dažnai iš pirmo žvilgsnio nesusijusius simptomus ir sujungti juos į vieną visumą, nustatydamas teisingą diagnozę.
Pirmasis žingsnis visada yra vizualinis patikrinimas – paciento galvos odos, plaukų ir nagų apžiūra, siekiant nustatyti pirmiau minėtus simptomus. Taip pat galima atlikti paimto odos fragmento histopatologinį tyrimą, laboratorinį tyrimą, kuris naudojamas įtarus autoimunines ligas. Naudingas ir taikomas, pavyzdžiui, trichologų, tyrimas dermoskopu, t. y. prietaisu, kuriuo dideliu padidinimu parodoma oda netoli plaukų folikulų, patys folikulai ir plaukų struktūra. Tik juo remdamasis jis pasirenka gydymo priemones, o jų yra daug, tiek natūralios, tiek dirbtinės kilmės, taip pat įvairių gydymo būdų.
Kas padeda palengvinti simptomus ir gydyti areatinę alopeciją:
- imunosupresantai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, vartojami per burną kaip tabletės arba vietiškai – kremai ir tepalai, tepami tiesiai ant beplaukės odos;
- minoksidilas, taip pat tinkamas androgeninei alopecijai gydyti, iš pradžių naudotas tik kaip kraujospūdį mažinantis vaistas. Jis neleidžia testosteronui virsti DHT, dihidrotestosteronu, kuris pažeidžia ir ilgainiui sunaikina plaukų folikulus. Jo vartojimas sukelia daug rimtų šalutinių poveikių, krūtinės skausmą, kraujospūdžio padidėjimą, hiperglikemiją ar menstruacijų sutrikimus moterims;
- DCPC terapija, kurios metu po oda švirkščiama antialerginė medžiaga, paprastai difenilciklopropenonas, sukelianti vietinį įjautrinimą;
- papildant esamą vitamino D trūkumą, labai veiksmingas šalinant uždegimus, taip pat ir plaukų folikuluose, kurie atsakingi už teisingą plaukų augimą;
- naudoti tinkamas kosmetikos priemones, skatinančias sveiką ir greitą plaukų augimą ir kartu rūpintis odos sveikata, užkirsti kelią uždegimams, sudirgimui, palaikyti tinkamą jos pH;
- mezoterapija, t. y. procedūra, kurios metu tiesiai po oda sušvirkščiama reikiamų maistinių medžiagų, kurios taip pat naudingos plaukų folikulams ir plaukų svogūnėliams;
- karboksioterapija – dar vienas invazinis gydymas, tačiau šiuo atveju po oda švirkščiamas anglies dioksidas, kuris teigiamai veikia kraujagysles, todėl jos išsiplečia, o tai pagerina galvos odos aprūpinimą krauju, deguonimi ir mitybą;
- kriomasažas – taip pat išorinė procedūra, šį kartą – odos audinių šaldymas naudojant azoto oksidą, kuris leidžiamas specialiu prietaisu. Tai skatina odą ir ypač plaukų folikulus greičiau atsinaujinti;
- UVB terapija, naudojant ultravioletinę šviesą, stiprina folikulus ir pagreitina naujų, stipresnių ir sveikesnių plaukų augimą;
- vaistai, palengvinantys kitų būklių, dėl kurių gali atsirasti areatinė alopecija, simptomus, iš kurių svarbiausi yra antistresiniai preparatai, kurių pagrindą sudaro natūralūs ingredientai, pavyzdžiui, vitania sluggard, geriau žinomas kaip ashwagandha.
