{"id":1135,"date":"2021-08-10T11:04:10","date_gmt":"2021-08-10T09:04:10","guid":{"rendered":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/?p=1135"},"modified":"2021-08-10T11:04:10","modified_gmt":"2021-08-10T09:04:10","slug":"stresas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/stresas\/","title":{"rendered":"Stresas &#8211; kaip jis veikia m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105. Kaip susidoroti su stresu?"},"content":{"rendered":"<p>Stresas yra beveik vis&#371; &#382;moni&#371; gyvenime.\nkiekvieno asmens. Tai pasirei&scaron;kia tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.\nJis pasirei&scaron;kia tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, nedideliais kiekiais, suteikdamas mums post&#363;m&#303; ir pad&#279;damas susitelkti bei motyvuoti.\nir suteikia mums daugiau d&#279;mesio ir motyvacijos.\nTa&#269;iau<strong>teigiamas streso poveikis <\/strong>yra nedidelis, ir kai mes\nper ilgai veikiamas, o kai jis yra per stiprus, ken&#269;ia m&#363;s&#371; sveikata.\nken&#269;ia m&#363;s&#371; sveikata. <strong>Kod&#279;l mums reikia streso, kokie yra l&#279;tinio streso simptomai?\nir kaip su tuo kovoti?<\/strong><\/p><h2 class=\"wp-block-heading\">Kas tai yra stresas?<\/h2><p>Stresas yra ne kas kita, kaip m&#363;s&#371; organizmo reakcija &#303;\norganizm&#261; &#303; i&scaron;orinius dirgiklius, reikalaujan&#269;ius, kad mes stipriai ir\ngreitai prisitaikyti prie esam&#371; s&#261;lyg&#371;. Streso hormon&#371; vaidmuo\nyra ne pa&scaron;alinti k&#363;n&#261;, bet prie&scaron;ingai, motyvuoti j&#303; &#303;\nveiksm&#371;, kad gal&#279;t&#371; susidoroti su nemalonia situacija.<\/p><p><strong>Streso hormonai<\/strong> yra:<\/p><ul class=\"wp-block-list\"><li>adrenalinas ir noradrenalinas\n\t(jie veikia &scaron;irdies ir kraujagysli&#371; bei raumen&#371; sistemas)\n\t<\/li><li><strong>kortizolis<\/strong> (veikia\n\tgliukoz&#279;s kiek&#303; kraujyje, baltym&#371;, riebal&#371; ir\n\taminor&#363;g&scaron;&#269;i&#371;).\n\t\n<\/li><\/ul><p>Streso hormon&#371; koncentracija\nnuolat keistis, bet kai j&#371; atsiranda per daug,\nfizi&scaron;kai ir\npsichikos.<\/p><h3 class=\"wp-block-heading\">Kas yra stresoriai?<\/h3><div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"alignright is-resized\"><figure id=\"attachment_1535\" class=\"alignnone width-full\" style=\"width: 325px;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" data-caption=\"\" src=\"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1929119-1024x683-1.jpg\" alt=\" stres&#261; patirianti moteris prie kompiuterio\" class=\"wp-image-1535\" width=\"325\" height=\"216\" title=\"\"><\/figure><\/figure><\/div><p>Stres&#261; sukeliantys veiksniai yra anks&#269;iau min&#279;ti\ndirgiklius ar &#303;vykius, d&#279;l kuri&#371; padid&#279;ja streso hormon&#371; kiekis. Jie gali\nskiriasi j&#371; stiprumas. Silpniausia i&scaron; j&#371; yra m&#363;s&#371;\n&#303;prastas, kasdienes problemas, kurios neturi didel&#279;s reik&scaron;m&#279;s\nm&#363;s&#371; gyvenime, bet kadangi jie pasitaiko pakankamai da&#382;nai, jie gali tapti tikru trukd&#382;iu.\nbet kadangi jie pasitaiko gana da&#382;nai, jie gali b&#363;ti tikras trukdis. Pagrindiniai stres&#261; sukeliantys veiksniai yra susij&#281; su\nsiejami su tam tikrais gyvenimo poky&#269;iais, pvz., darbo pakeitimu, gimimu.\nk&#363;dikis, santuoka ar persikraustymas.\nBlogiausi yra vadinamieji katastrofiniai streso veiksniai, kurie veikia\n&#382;mogaus organizmas, da&#382;nai apimantis dideles &#382;moni&#371; grupes.\n&#382;moni&#371; (karas, terorist&#371; i&scaron;puoliai, stichin&#279;s nelaim&#279;s).\nDidel&#303; stres&#261; taip pat sukelia staigi artimo &scaron;eimos nario mirtis.\nar kiti dramati&scaron;ki &#303;vykiai, sukeliantys trikd&#382;ius\npsichologin&#279; zona (potrauminio streso sutrikimas).<\/p><p>&#381;inoma, stresoriai ne visada turi\nturi neigiam&#371; pasekmi&#371;. Taip pat yra teigiamas stresas, susij&#281;s su\nsu tam tikru jauduliu ir l&#363;kes&#269;iais (atostogos, pasimatymas, kelion&#279;).\nTai stres&#261; sukeliantys veiksniai, kurie gali paveikti &#382;mogaus organizm&#261;.\npozityviau, suteikia energijos ir noro veikti. \n<\/p><h3 class=\"wp-block-heading\">Darbas &#8211; vienas da&#382;niausi&#371; stres&#261; kelian&#269;i&#371; veiksni&#371;<\/h3><div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"alignright is-resized\"><figure id=\"attachment_1533\" class=\"alignnone width-full\" style=\"width: 304px;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" data-caption=\"\" src=\"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1704081-1024x683-1.jpg\" alt=\" vir&scaron;ininkas r&#279;kia ant darbuotojo\" class=\"wp-image-1533\" width=\"304\" height=\"202\" title=\"\"><\/figure><\/figure><\/div><p>Darbo vietos keitimas priskiriamas prie\nNors darbo keitimas priskiriamas prie sunki&#371; stresori&#371;, buvimas ir darbas\nTa&#269;iau vien buvimas darbe ir darbas gali b&#363;ti &#303;prastas streso &scaron;altinis, nes &#303; darb&#261; einame beveik kiekvien&#261; dien&#261;.\nTa&#269;iau buvimas darbe ir jo atlikimas gali b&#363;ti da&#382;nas stresorius, nes &#303; darb&#261; einame beveik kasdien. \nTyrimai rodo, kad darbas yra viena i&scaron; da&#382;niausiai pasitaikan&#269;i&#371;\ntyrimai rodo, kad darbas yra vienas da&#382;niausi&#371; stres&#261; kelian&#269;i&#371; veiksni&#371;, kuris da&#382;nai tampa chroni&scaron;ku.\nl&#279;tinis. Daugeliu atvej&#371; tai taip pat sukelia oksidacin&#303; stres&#261;.\noksidacinis stresas.<\/p><h2 class=\"wp-block-heading\">Kokie yra streso simptomai?<\/h2><p>Streso<strong>simptomai<\/strong> n&#279;ra\nnes kiekvienas gali reaguoti &#303; tam tikrus &#303;vykius.\nskirtingai. Verta pamin&#279;ti:<\/p><ul class=\"wp-block-list\"><li>skrand&#382;io problemos; <\/li><li>&scaron;irdies plakimas; <\/li><li><strong>nemiga<\/strong>; <\/li><li>koncentracijos ir atminties sutrikimai; <\/li><li>alkio priepuoliai arba apetito stoka; <\/li><li>pernelyg didel&#279; raumen&#371; &#303;tampa; <\/li><li><strong>nugaros skausmas<\/strong>; <\/li><li>nepagr&#303;stos baim&#279;s; <\/li><li>staig&#363;s kar&scaron;&#269;io ar &scaron;al&#269;io poj&#363;&#269;iai; <\/li><li>nuotaikos pablog&#279;jimas. <\/li><\/ul><p><br>&Scaron;ie simptomai da&#382;nai ignoruojami\narba painiojama su &#303;vairiomis infekcijomis. Ta&#269;iau &scaron;iame etape\nkiekvienas vis dar gali pad&#279;ti sau arba su nedidele pagalba i&scaron;\nspecialistas. Problema i&scaron;kyla, kai stresas tampa chroni&scaron;kas,\nnes tai sukelia rimtesni&#371; funkcini&#371; sutrikim&#371;.<\/p><p><strong>L&#279;tinio<\/strong> streso<strong>simptomai<\/strong><\/p><ul class=\"wp-block-list\"><li>&scaron;irdies ir kraujagysli&#371; ligos; <\/li><li>l&#279;tiniai galvos skausmai; <\/li><li>cukriniu diabetu; <\/li><li>l&#279;tinis nugaros skausmas; <\/li><li>osteoporoz&#279;; <\/li><li>vir&scaron;kinimo problemos ir kiti vir&scaron;kinimo sistemos sutrikimai; <\/li><li>skrand&#382;io ir dvylikapir&scaron;t&#279;s &#382;arnos opos; <\/li><li>nereguliarios m&#279;nesin&#279;s; <\/li><li><strong>antsvoris ir nutukimas<\/strong>; <\/li><li>pablog&#279;ja odos b&#363;kl&#279;, atsiranda <strong>spuog&#371;<\/strong>; <\/li><li>nuolatinis nuovargis. <\/li><\/ul><p>Taip pat skaitykite: Kofermentas Q10 odai &#8211; kaip jis veikia?<\/p><h2 class=\"wp-block-heading\">Neigiamas streso poveikis<\/h2><div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"alignright is-resized\"><figure id=\"attachment_1532\" class=\"alignnone width-full\" style=\"width: 327px;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" data-caption=\"\" src=\"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1676710-1024x683-1.jpg\" alt=\" Stres&#261; patirianti moteris\" class=\"wp-image-1532\" width=\"327\" height=\"217\" title=\"\"><\/figure><\/figure><\/div><p>Vienas i&scaron; labiausiai pastebim&#371;<strong> neigiam&#371; ilgalaikio streso padarini&#371;<\/strong> &#8211; labai <strong>susilpn&#279;j&#281;s imunitetas<\/strong>. D&#279;l da&#382;no streso poveikio m&#363;s&#371; imunin&#279; sistema nustoja tinkamai veikti, tod&#279;l esame labiau link&#281; &#303; &#303;vairias infekcijas. Taip atsitinka d&#279;l per didelio kortizolio kiekio, kuris ma&#382;ina balt&#371;j&#371; kraujo k&#363;neli&#371; ir antik&#363;n&#371; gamyb&#261;.<\/p><p>Jis taip pat susij&#281;s su\npadid&#279;jusi v&#279;&#382;io rizika. Kai kurie mokslininkai\nteigia, kad l&#279;tinis stresas didina galimyb&#281; susirgti\nmoter&#371; kr&#363;ties v&#279;&#382;ys.<\/p><p>Ilgalaikis stresas taip pat gali\nsustiprina autoimunini&#371; lig&#371; simptomus, pvz:<\/p><ul class=\"wp-block-list\"><li>Hashimoto liga;\n\t<\/li><li>reumatoidinis artritas;\n\t<\/li><li>1 tipo cukriniu diabetu;\n\t<\/li><li>opinis kolitas\n\tkolitas.\n<\/li><\/ul><p>Ilgalaik&#279; nepertraukiama gamyba\nkortizolio, organizmas tampa ma&#382;iau jautrus &scaron;iam\nhormonas. D&#279;l to k&#363;nas elgiasi taip, tarsi\nnuolat pavojuje ir pradeda kovoti su savo\naudiniai.<\/p><h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip susidoroti su stresu?<\/h2><p>Geriausias b&#363;das\nma&#382;inti streso poveik&#303;, &#382;inoma, yra vengti pernelyg didelio\nstres&#261; sukeliantys veiksniai. Ta&#269;iau tai ne visada &#303;manoma. Galite pad&#279;ti sau\nsu specialiais metodais, kurie jus nuramins ir i&scaron; esm&#279;s,\napsaugoti mus nuo neigiamo streso poveikio. Pa&#382;i&#363;r&#279;kime, kas mums gali pad&#279;ti\nsusidoroti su stresu.<\/p><h3 class=\"wp-block-heading\">Dieta<\/h3><p>Svarbu tinkamai maitintis.\nTam tikr&#371; maistini&#371; med&#382;iag&#371; ir vitamin&#371; tr&#363;kumas gali lemti\ngali prisid&#279;ti prie didesnio streso veiksni&#371; suvokimo. Svetain&#279;je\nj&#363;s&#371; mityboje tur&#279;t&#371; b&#363;ti maisto produkt&#371;, kuriuose gausu:<\/p><ul class=\"wp-block-list\"><li>magnio (kakava, juodasis &scaron;okoladas, rie&scaron;utai); <\/li><li>Kalio (bananai, pomidorai, bulv&#279;s; <\/li><li><strong>Cinko <\/strong>(kiau&scaron;iniai, rie&scaron;utai, moli&#363;g&#371; s&#279;klos); <\/li><li>kalcio (pieno produktai); <\/li><li>B grup&#279;s vitaminai (m&#279;sa, &#382;uvis); <\/li><li> <strong>Omega &#8211; 3<\/strong> nepakei&#269;iamosios <strong>riebal&#371; r&#363;g&scaron;tys<\/strong> (&#382;uvis, alyvuogi&#371; aliejus, lin&#371; s&#279;men&#371; aliejus, avokadas). <\/li><\/ul><p>Taip pat verta atkreipti d&#279;mes&#303; &#303;\naugal&#371; ir &#382;oleli&#371;, kurie, kaip &#303;rodyta, ma&#382;ina stres&#261;,\ntai gali b&#363;ti:<\/p><ul class=\"wp-block-list\"><li><strong>nigella<\/strong>; <\/li><li><strong>o&#382;rag&#279;<\/strong>; <\/li><li>ramun&#279;li&#371;; <\/li><li>i&scaron;min&#269;ius <\/li><li>melisa; <\/li><li><strong>ashwagandha<\/strong>. <\/li><\/ul><p>Jei pasteb&#279;jote pirmuosius streso po&#382;ymius, patartina savo mityb&#261; papildyti pakankama <strong>vitamino C<\/strong> doze, kad pager&#279;t&#371; imunin&#279;s sistemos veikla.<\/p><p><br>Didinant <strong>atsparum&#261;<\/strong>stresui\nvitaminas D taip pat labai svarbus atsparumui stresui didinti. Jo tr&#363;kumas\ntr&#363;kumas ypa&#269; pastebimas rudens ir &#382;iemos laikotarpiu, o v&#279;liau\nverta pagalvoti apie papild&#371; vartojim&#261;.<\/p><h3 class=\"wp-block-heading\">Fizinis aktyvumas<\/h3><p> <a>Reguliarus fizinis aktyvumas gerina nuotaik&#261; ir ma&#382;ina stres&#261;. Tai neb&#363;tinai turi b&#363;ti pratimai, kurie trunka ilgai, jau trumpas cardio, pvz., mokymas.<\/a> <strong>Tabata<\/strong> tur&#279;s &#303;takos m&#363;s&#371; nuotaikai. Kartu turime nepamir&scaron;ti neleisti, kad <strong>persitreniravimas <\/strong>k&#363;nas. <strong>J&#279;gos pratimai su hanteliais <\/strong>ar intensyvios aerobikos treniruot&#279;s yra geri, bet tik tol, kol m&#363;s&#371; k&#363;nas gali gerai funkcionuoti. Jei persistengsime, gali padid&#279;ti streso lygis.<\/p><h3 class=\"wp-block-heading\">Atsipalaidavimo technikos \n<\/h3><p>Tarp atsipalaidavimo technik&#371; rasite daug &#303;vairi&#371; galimybi&#371;. Tai gali b&#363;ti muzikos terapija, atsipalaidavimo pratimai, pavyzd&#382;iui, joga arba pilates ir &#303;vairios specialios kv&#279;pavimo technikos. Kai kurie rekomenduoja kasdien&#281; meditacij&#261; ir atpalaiduojamuosius masa&#382;us.<\/p><h3 class=\"wp-block-heading\">Vaista&#382;oli&#371; raminamieji papildai<\/h3><p>Bet kurioje vaistin&#279;je parduodamos vaista&#382;oli&#371; kapsul&#279;s yra sudarytos i&scaron; raminam&#371;j&#371; &#382;oleli&#371;, kurios padeda nuraminti organizm&#261;, suma&#382;inti &scaron;irdies plakim&#261; ir padeda grei&#269;iau u&#382;migti. Paprastai j&#371; sud&#279;tyje yra: ramun&#279;li&#371;, melis&#371;,<strong> &#382;aliosios arbatos<\/strong> ekstrakto, apyni&#371; ekstrakto, magnio ir B grup&#279;s vitamin&#371;, ypa&#269; vitamino B6 ir vitamino <strong>B12<\/strong>.<\/p><h3 class=\"wp-block-heading\">Specialisto pagalba \n<\/h3><p>Jei tai, kas i&scaron;d&#279;styta pirmiau, nepadeda\nnepadeda, galb&#363;t verta papra&scaron;yti kieno nors pagalbos. Tiesiog kalb&#279;tis su kuo nors\npokalbis su mylimu &#382;mogumi da&#382;nai padeda, bet jei ir tai nepadeda.\nTa&#269;iau jei ir tai nepadeda, verta kreiptis &#303; specialist&#261;, kuris gali\nkuris gal&#279;s rekomenduoti special&#371; gydym&#261;. \n<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Stresas yra beveik vis&#371; &#382;moni&#371; gyvenime. kiekvieno asmens. Tai pasirei&scaron;kia tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Jis pasirei&scaron;kia tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, nedideliais kiekiais, suteikdamas mums post&#363;m&#303; ir pad&#279;damas susitelkti bei motyvuoti. ir suteikia mums daugiau d&#279;mesio ir motyvacijos. Ta&#269;iauteigiamas streso poveikis yra nedidelis, ir kai mes per ilgai veikiamas, o kai jis yra per [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1134,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[],"class_list":["post-1135","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","box-post"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1135","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1135"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1135\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1136,"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1135\/revisions\/1136"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1134"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1135"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1135"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/consumers-views.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1135"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}